Rengiant pataisas, kurios padėtų gelbėjant turizmo sektorių, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija pateikė CK pakeitimo projektą. Pradiniame projekto variante pinigų grąžinimo terminas nebuvo keistas, o tiesiog papildytas galimybe kelionių organizatoriams ar agentūroms susitarti su klientu dėl kitų alternatyvų, pavyzdžiui, kuponų. Vis dėlto balandžio 7 d. Seimas balsavo už paskutinę minutę pakoreguotą įstatymo projektą ir priėmė patobulintas pataisas dėl neįvykusių kelionių kuponų įteisinimo – turistams vietoje pinigų už neįvykusias keliones grąžinimo galės būti siūlomas kuponas.

Taip pat pritarta siūlymui, kad vietoje iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Tai reiškia, kad vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.

Pakeitimas įsigalios jį apibrėžiantį įstatymą pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai.

Lietuvos kelionių organizatorius ir agentūras vienijanti Lietuvos turizmo asociacija tikina, kad įstatymo projekte numatytas 6 mėnesių terminas būtų taikomas tik ypatingų situacijų paveiktoms kelionėms. O vartotojų teises ginančios institucijos atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte ypatingos situacijos minimos tik prie straipsnio apie galimybę vartotojams siūlyti kelionių kuponus, užuot už atšauktą kelionę jiems grąžinus pinigus. Tai reiškia, kad jei šio įstatymo projekto nevetuos prezidentas, ilgesnis pinigų grąžinimo terminas liktų ir po pandemijos.

Pinigai žmonėms reikalingi čia ir dabar

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas pažymi, kad, remiantis nauju teisiniu reguliavimu, 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtiems pinigams grąžinti būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais, kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukus turistinės kelionės sutartį.

„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, nes turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – pasakojo Aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Kęstutis Kupšys

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovų, vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo bendrovių, o tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos dėl COVID-19 karantino staiga sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienus metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu, nes ne visi apskritai galės šiemet keliauti.

„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia nemalonumai ir tarptautinėje erdvėje, nes akivaizdu, jog Europos Komisija prieš Lietuvą pradės ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigė K. Kupšys.

Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos atstovė Natalija Jarmulkovič taip pat teigė, kad VVTA pastaruoju metu sulaukia daug vartotojų skundų, kuriuose prašoma grąžinti už neįvykusias keliones jų sumokėtus pinigus. Prašymuose dažnai motyvuojama, kad šie pinigai jiems yra ypač reikalingi dėl esamų finansinių įsipareigojimų ar kitų patiriamų finansinių sunkumų.

„Šiuo metu susiklosčiusi precedento neturinti situacija, šalyje ir visame pasaulyje susiduriant su koronaviruso pandemija, ir dėl to kylančios rizikos turizmo rinkai reikalauja tam tikrų sprendimų. Pasibaigus šiai sudėtingai situacijai, neturėtų būti apribotos Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teisės įprastomis sąlygomis“, – sakė Natalija Jarmulkovič.

Natalija Jarmulkovič

Verslininkai teigia, kad žmonių įmokos yra visiškai saugios

Lietuvos kelionių organizatorius ir agentūras vienijanti Lietuvos turizmo asociacija tikina, kad įstatymo projekte numatytas 6 mėnesių terminas būtų taikomas tik ypatingų situacijų paveiktoms kelionėms (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, kai ribojamas žmonių judėjimas).

„Šis pakeitimas yra priimtas labai konkrečiomis aplinkybėmis ir bus taikomas tik dėl tų kelionių, kurios atšauktos būtent dėl šiuo metu susiklosčiusios situacijos. Manome, kad toks sprendimas pandemijos kontekste būtų sutarimas tarp labai sudėtingoje situacijoje atsidūrusio verslo ir klientų, kurie turėtų atostogų pasirinkimą ateityje. Tik toks kompromisas gali išsaugoti tvarų verslą ir užtikrinti ramias būsimas keliautojų atostogas. Ne bankrotų virtinė, bet stabilus, daug metų veikiantis ir patikimas verslas, su daug rinkos žaidėjų ir sveika konkurencija gali užtikrinti kokybiškas, saugias žmonių atostogas ateityje už konkurencingą kainą“, – „Delfi“ sakė Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, kelionių organizatoriai jau dabar žmonėms siūlo itin lanksčias atostogų atidėjimo sąlygas – leidžia keisti ne tik karantino laikotarpio keliones, bet ir vėlesnes, nes supranta, kad iškart po apribojimų pabaigos žmonėms keliauti dar bus nedrąsu. Keliautojams siūlomos alternatyvos vykti atostogų vėliau šiemet ar be jokios rizikos atidėti kelionę net ir kitiems metams.

„Dėl savo įmokų žmonėms jaudintis nėra ko, nes visi didieji kelionių organizatoriai turi specialius draudimus ar bankų garantijas – nemokumo atveju už neįvykusias keliones grąžinami visi klientų sumokėti pinigai. Taigi visos žmonių įmokos yra visiškai saugios“, – tikino M. Plepytė-Rainienė.

Neištaisius klaidos Lietuvai grėstų baudos

Teisės įmonės „Sorainen“ advokatė Vaiva Mašidlauskienė atkreipia dėmesį, kad kovo 19 d. priimta oficiali Europos Komisijos pozicija dėl kelionės paslaugų direktyvos taikymo COVID-19 kontekste direktyvos nuostatų taikymo ar jų interpretavimo neišplečia ir direktyvoje nustatyto pinigų grąžinimo termino nepakeičia. Tai reiškia, kad, neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvai grėstų baudos iš Briuselio.

„Kelionės paslaugų paketų direktyva numato teisines pasekmes, kylančias nutraukus turizmo paslaugų sutartis. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis, jei sutartis nutraukiama esant nepaprastoms ir neišvengiamoms aplinkybėms, vartotojai turi teisę atgauti už kelionių paketą sumokėtą sumą. Ji turi būti grąžinama per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo. Kovo 19 d. priimta oficiali Europos Komisijos pozicija dėl kelionės paslaugų direktyvos taikymo COVID-19 kontekste direktyvos nuostatų taikymo ar jų interpretavimo neišplečia ir direktyvoje nustatyto pinigų grąžinimo termino nepakeičia“, – „Delfi“ sakė V. Mašidlauskienė.

Foto: Asmeninis albumas