Turizmo teisės ekspertas Edmundas Rusinas sako, kad problema yra itin didelė ne tik Lietuvos, bet viso pasaulio mastu. Pagrindinė problema, su kuria dabar susiduria kelionių organizatoriai tai, kad didžiąja dalimi kelionės organizuojamos iš anksto, todėl surenkamos lėšos mokamos ir sumokamos atitinkamiems paslaugų teikėjams – užsakomiesiems skrydžiams, viešbučiams, pervežimų vykdytojams.
„Dabar kelionių organizatoriai ne tik negali susigrąžinti lėšų, jie turi daryti repatrijavimą, tai reiškia savo lėšomis parvežti visus turistus anksčiau laiko. Skrydžių vykdytojai to nedaro nemokamai, už tai reikia mokėti. Kita problema – tuos pinigus, kurie sumokėti už kelionę, vartotojai siekia susigrąžinti. Gaunama nebe šimtai, o tūkstančiai reikalavimų sugrąžinti pinigus. Bėda ta, kad apyvartinių lėšų situacija sudėtinga. Lietuvoje turime apie 400 kelionių agentūrų, kurios gyvena iš komisinių, kelionių organizatoriai nebevykdo kelionių, todėl susidaro grandininė reakcija – visi šie verslai stoja“, – komentavo ekspertas.
Edmundas Rusinas sako, jog prieš porą metų Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo kelionių direktyva, kurioje force majeure (nenugalimos jėgos) sąvoką turizmo sektoriuje pakeitė ypatingų aplinkybių apibrėžimas.
„Force majeure turizmo teisėje nebėra likę, yra tik visiškai naujas ypatingų aplinkybių apibrėžimas. Ypatingos aplinkybės yra ne tas pats, kas force majeure“, – „Verslios Lietuvos“ konferencijoje kalbėjo E. Rusinas.
„Jokiu būdu nebuvo turėta omenyje, kad esant pandemijai, kalbant apie pinigų grąžinimą tai yra ypatingos aplinkybės, kurios suponuoja reikalavimą grąžinti visą pinigų sumą“, – teigė jis. Pasak jo, direktyvos turinio neaiškumas yra aktuali problema. Jo teigimu, šiuo metu esama skirtingų požiūrių, kaip ji turi būti taikoma.
„Yra matymas, kad yra tiesiogiai taikomos direktyvos nuostatos, kurios įgalina vartotoją reikalauti grąžinti visą sumą. Yra nuomonė, kad tai galima daryti, bet tik esant ypatingoms aplinkybėms, ir šiuo atveju paskelbus pandemiją nėra ypatingos aplinkybės taip, kaip suvokia šis teisės aktas“, – aiškino E. Rusinas.
Kliento teisė atgauti lėšas nėra absoliuti
Nors Lietuvoje įvestos karantino priemonės ir ribojamas piliečių judėjimas, tiesiogiai kelionės šalies viduje neuždraustos – tik dėl draudimo piliečiams palikti Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama išvykti svetur. Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Vaiva Mašidlauskienė pažymi, kad šiomis aplinkybėmis kelionę suplanavę turistai turi teisę nutraukti sutartį iki kelionės pradžios be jokių finansinių pasekmių.
„Jeigu kelionės tikslo vietoje atsiranda neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių, dėl kurių kelionė tampa negalima, kelionės paslaugų paketų direktyva numato teisę nutraukti sutartį iki kelionės pradžios ir atgauti už ją sumokėtą sumą. Svarbu pabrėžti, kad tai nesuteikia teisės į papildomą kompensaciją“, – pasakoja ji.
COVID-19 gali būti laikomas neišvengiama ar nepaprasta aplinkybe, nes dėl jo kyla pavojus žmonių sveikatai, todėl tai suteikia pagrindą klientams reikalauti pinigų grąžinimo. Vis dėlto teisės aktai neriboja turisto ir kelionių organizatoriaus galimybių susitarti dėl alternatyvų. Pavyzdžiui, kompanija turi teisę pasiūlyti alternatyvią kelionę už tą pačią ar net didesnę kainą ar kitų papildomų naudų.
Toks sprendimas ekonomiškai naudingas abiem pusėms: atidedantis kelionę ir panikai nepasiduodantis klientas vėliau gauna didesnės vertės paslaugą, o keliones organizuojanti bendrovė išvengia nuostolių.
„Kliento teisė atgauti lėšas nėra absoliuti. Teisė atšaukti kelionę be papildomų sutarties nutraukimo mokesčių galioja tol, kol kelionė dėl objektyvių aplinkybių negalima. Atšaukus kelionę, kuri įvyks jau pasibaigus karantinui ar viruso protrūkiui, tai gali būti vertinama kaip savanoriškas sutarties nutraukimas ir taikomi numatyti mokesčiai. Todėl turistai, norintys koreguoti savo kelionių planus, turėtų apgalvoti, ar nevertėtų sudaryti susitarimo dėl kelionių paketo pakeitimo, užuot skubėjus nutraukti sutartį. Juolab, kad karantino terminas matuojamas pagal grėsmę žmonių sveikatai ir jį sukėlusių aplinkybių buvimu – jis bet kada gali būti pratęstas“, – svarsto teisininkė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad nemažai Europos šalių rado sprendimą, įteikiant keliautojams vaučerius, kuriuos galima panaudoti ateityje.
„Nemažai Europos šalių rado bendrą sprendimą – vaučerių klientams įteikimas, tokiai pačiai sumai, kokiai buvo prisiimtas įsipareigojimas už kelionę, vaučeriais panaudoti jį ateityje. Tai realiai yra vienintelė galimybė išsaugoti ir verslą, ir keliautojų pinigus“, – sako Ž. Gavelienė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorės pavaduotoja Neringa Baronienė sako, kad dėl neeilinės situacijos tarnyba atlaidžiau žiūri ir į kelionių organizatorius. Pasak jos, sutarties nutraukimas turėtų būti paskutinė priemonė, naudojama tik tuomet, jei nerandama kompromiso.
Viešbučiuose – apribojimai, bet veikla nestabdoma
Viešbučių sektoriuje apribojimų taip pat netrūksta, tačiau jų veikla neuždrausta. Vyriausybės nutarimas interpretuotinas, kad apgyvendinimo įstaigose turi būti išvengta būriavimosi, o maitinimas tiekiamas išsinešti arba pristatant į kambarį (palatą). Taip pat skatinamas atsiskaitymas negrynaisiais pinigais.
„Gali nutikti taip, kad viešbutis taps ligos židiniu ir bus izoliuotas – tokius atvejus matėme kruiziniame laive prie Japonijos krantų ar viešbutyje Tenerifėje. Tokiu atveju, viešbučio patirtas išlaidas, manytina, turėtų kompensuoti valstybė“, – sako V. Mašidlauskienė.
Teisininkė pažymi, kad užsienio piliečiams galioja kita tvarka. Šiuo metu šalį palikti draudžiama tik mūsų valstybės piliečiams, tačiau apribojus visų čia esančių asmenų judėjimą, užsieniečių apgyvendinimo klausimą turėtų spręsti jie patys. Jiems tektų savo nuožiūra pasirinkti lūkesčius bei finansines galimybes atitinkančias apgyvendinimo sąlygas.
V. Mašidlauskienė pabrėžia svarbų Vyriausybės nutarimo punktą, numatantį, kad viešbučių patalpos gali būti naudojamos asmenų izoliacijai. Tai galėtų atsitikti, jei imtų trūkti vietų sveikatos priežiūros įstaigose nesunkiems ligoniams, taip pat jei asmenys, kuriems privaloma saviizoliacija, neturėtų galimybių tai padaryti dėl kartu gyvenančių šeimos narių ar kitų priežasčių.
Ji pažymi, kad tokiu atveju reikalingas susitarimas su savivaldybėmis dėl šių paslaugų apmokėjimo arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimas.
Lyginant su viešbučiais, kur kas labiau apribota sveikatingumo paslaugas teikiančių įmonių veikla. Išskyrus kelias išimtis, sanatorijoms ir poilsio bei sveikatingumo centrams paslaugas teikti draudžiama.
Kompensacijos už bilietus galima ir negauti
Ėmus taikyti karantino priemones, atšaukta didžioji dalis skrydžių iš Lietuvos. Kompensaciją už juos numato keleivių vežimą reglamentuojantys teisės aktai.
„Kadangi valstybės sprendimas dėl skrydžių draudimo yra privalomas, oro vežėjai negali vykdyti suplanuotų skrydžių. Tai reiškia, kad atšaukus skrydžius, keleiviams turi būti grąžinti pinigai už bilietus. Tiesa, papildoma kompensacija tokiu atveju nenumatyta“, – pasakoja V. Mašidlauskienė.
Jei keleivis nusprendė atšaukti savo skrydį remdamasis tik jam prieinama informacija, tačiau ne dėl Vyriausybės numatytų judėjimo apribojimų, tai padaryti jis galėjo tik pagal oro vežėjo bendrąsias sutarties sąlygas. Jei sprendimas buvo priimtas per numatytą lengvatinio grąžinimo terminą, keleivis atgaus dalį pinigų. Tačiau jei keleivis nusprendė nepasirodyti prie įlaipinimo vartų ir nekeliavo, jokia kompensacija nenumatyta.
„COVID-19 bene labiausiai paveikė pasaulio turizmo sektorių, tačiau kelionių organizatorių pareiga grąžinti pinigus už įsigytas keliones yra apdrausta arba garantuojama kitų priemonių, todėl keleiviai turėtų būti ramūs. Pareikalavus grąžinti pinigus, tai tikriausiai bus padaryta per sutartyse numatytą terminą – dažniausiai per 14 dienų – o iškilus ginčams, juos sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei teismai“, – pasakoja advokatė.
