Universiteto metais turėjau progą mokytis iš dėstytojo, kuris (atrodydamas kaip šiuolaikinis hipis) turėjo labai didelę įtaką man ir mano pasaulio suvokimui. Mums teko analizuoti įvykius ir žmonių pasaulėžiūrą XI - XV amžiais, bet man tai buvo be proto artima ir asmeniška patirtis. Lietuvoje mes augame kitaip nei Vakarų Europoje – mes grybaujame, uogaujame, vasarą džiaugiamės ežerais ir upėmis, geriame vaistažolių arbatėles. Mes leidžiame gamtai mumis rūpintis ir tuo pačiu atsilyginame savo miškams ir upėms eilėmis ir meile.

Mano manymu, mes dar nesame pilnai atitrūkę nuo savo motinos žemės, taip kaip didžioji dalis civilizuoto pasaulio. Kodėl man viduramžių paskaitos taip priminė namus? Nes jose mes kalbėjome apie žmogaus ir gamtos ryšį, apie jų santykius lyg jie būtų buvę lygūs. Gal naivu, bet aš tikiu, kad augdama Lietuvoje, aš išmokau tą ryšį vertinti ir palaikyti gražioje pusiausvyroje.

Problema yra ta, kad didžioji dauguma pasaulio to ryšio nusprendė atsisakyti, pastatant žmogų į pirmą vietą, atsiribojant ir negerbiant anądien tokio svarbaus elemento kaip gamta. Industrializacija, progresas, naujos technologijos ir auganti žmonių populiacija vis vertė mus imti daugiau ir dažniau – neatsigręžiant pažiūrėti ar mūsų asmeniniai interesai paveikia mums paties svarbius resursus. Taip, daug klaidų padarėme, net patys nesuvokdami. Galvojome, kad motina žemelė yra mūsų ir mums gali duoti visko, ko mes užsigeidžiame. Deja, kaip ir viskas pasaulyje, ji turi savo ribas.

Globalus suvokimas ir keliavimas

Sunku suprasti globalines problemas gyvenant savo asmeniniame užburtame draugiškame rate. Bet kai pradedi tą ratą didinti žiniomis apie kitas šalis, regionus, žemynus – gali pastebėti dabartines tendencijas. Tos tendencijos dažniausiai fokusuojasi ties užterštumu, gamtos išteklių mažėjimu, floros ir faunos nykimu, kaip natūralus atsakas pasaulinio žmonių kiekio didėjimui.

Bet kas mums iš to? Mūsų ledynai nepaliesti (nes tokių neturime), mūsų upės švarios (plius minus), net meškos užsuka kartais, nes pas mus Lietuvoje taip gera! Bet neišsiplečiant apie globalines problemas (jų tikrai daug) ir jų poveikį visoms šalims (be išimčių), noriu susikoncentruoti ties kelionėmis – pasidalinsiu savo kelionių patirtimis ir ypatumais.

Kelionių tipai

Pagrindiniai kelionių tipai, nesvarbu ar ilgą laiką keliaujantiems, ar tik poilsiaujantiems, yra keli: gamta ir aplinka, gyvūnai ir safariai, istorinis ir kultūrinis paveldas, gastronomija bei aktyvaus laisvalaikio kelionės. Taigi, jei mes skrendame į Barseloną, tai turbūt prisisunkti (vyno?) kultūros ir istorijos, pamatyti Gaudi šedevrų. Jei esame Islandijoje – tai didžiausią dalį savo atostogų praleisime nuostabioje gamtoje, kurios ir siekiame. O jei pavyks nulėkti į Afrikos savanas pamatyti dramblių ir žirafų – manau, tų gyvūnų nuotraukos bus didžiausios lauktuvės visiems laukiantiems namuose.

Aišku, nepaminėtas liko vienas populiariausių kelionių tipų – poilsinės kelionės. Noriu prisipažinti, kad poilsinės kelionės nėra mano niša, tad palieku jums galimybę pasidalinti, poilsiaujantieji, kaip jūsų mėgstamas keliavimo būdas galėtų pasinaudoti ekologijos praktikavimu.

Visai neseniai atsirado naujas kelionių tipas vadinamas Last Chance Tourism arba Paskutinės Galimybės Turizmas. Tai nėra išparduodami kelionių turai, o labiau atšaka, kuri fokusuojasi ties labiausiai klimato kaitos paveiktomis vietomis – daugiausiai tame sąraše šalys-salos, kurios kylant jūros lygiui, ankščiau ar vėliau, bus užlietos. Vienas žymiausių pavyzdžių iš Last Chance kelionių yra Venecija, kuri kovoja su kylančiu vandens lygiu ir skęstančiais pastatais. Žmonės nori aplankyti tokias vietas, nes turbūt, kai kurios ateities kartos nesugebės padaryti. Venecija egzistuos nuotraukose ir vadovėliuose kaip Atlantida.

Kaip keliauti eko-sąmoningai ir kokie daiktai labai padeda

Mano atsakas į ekologines nedorybes (nesvarbu, ar mano pačios sukeltoms ar kitų) yra siekis būti kiek įmanoma labiau supratingesnei. Mano metodai nėra labai šokiruojantys ar drastiški. Tai maži žingsneliai į priekį ir truputis informacijos, kaip galima džiaugtis savo atostogomis neapšnerkščiant savo dūšios.

Foto: Shutterstock

Keli patarimai sau ir kitiems keliaujantiems:

Investuoti ir naudotis daugkartiniais stalo įrankiais. Pamirškime plastikinius šiaudelius, imkite metalinius ar bambukinius. 


Naudokime daugkartinius vandens butelius krano vandeniui. Pasirinkimo tikrai yra. O jei keliaujate į tokias šalis, kur krano vanduo nėra geriamas – investuokite į valymo įrenginius, pavyzdžiui, Steripen arba Lifestraw. Kaina gal ir atrodo aukšta, bet tikrai atsipirks, kai nustosite pirkti vandenį buteliukuose. 


Ilgus skrydžius galima pakeisti mažiau taršiu transportu. Traukinys yra geriau nei autobusas, autobusas yra geriau nei lėktuvas ar mašina, dviratis geriau nei motoroleris, o vaikščiojimas – geriausias mažų atstumų transportas!

Jei rinksitės kambarius be oro kondicionieriaus – už nakvynę mokėsite mažiau ir sutaupysite.

Trumpi ir šalti dušai – medituokite lauke, o ne vonios kambaryje.

Vietoj tradicinių šampūnų buteliukuose, pabandykite kietus šampūnus – išbandyta!

Atsisakykime to plastikinio maišelio ir naudokime savo kietą medžiaginį maišelį apsipirkinėjant.

Netikėkite tais, kurie sako, kad jodinėjimas ant dramblių ar vaistais apmarintų tigrų glostymas yra smagi patirtis kelionėje. Laukiniai gyvūnai priklauso laukinei gamtai. Geriau susiorganizuokite turą, kuris padės jums ieškoti didžių gyvūnų jų pačių namuose.

Atkreipkite dėmesį į produktus, kuriuos naudojate – gal reiktų pasikeisti į koralams saugų kremą nuo saulės prieš nardant jų vandenyse?

Valgykime vietinį maistą – auginti produktus nepritaikytus specifiniam klimatui yra resursų eikvojimas.

Pasidalinkime geromis mintimis apie gamtos tausojimą su draugais ir šeimos nariais.

Gerbkime ir mylėkime aplinką. Nes dėl to mes keliaujame!

Vienkartinis plastikas
Foto: Shutterstock

Palyginus su kitais žemynais, Europa yra labai pažengusi dėl masinio plastiko vartojimo ir rūšiavimo. Azijoje, atrodo, viskas atvirkščiai – plastikas vartojamas visur, net kai jo visai nereikia. Spaustos sultys plastikiniame puodelyje su plastikiniu šiaudelių įdedamas į plastikinį maišelį nešimuisi rankoje. Kiekvienas maisto gabaliukas pakuojamas į atskirus maišelius. Įpratus namuose būti sąmoningesnei, sunku keliauti Azijoje ir nepykti dėl to perdėto plastiko vartojimo. Mes mokame greitai teisti, bet reikia suprasti, kad situacija visur skirtinga. Man, kaip svečiui, nedera kritikuoti, bet verta stengtis pačiai būti atidesnei, paprašyti gėrimo be šiaudelio ir atsisakyti to ekstra maišelio.

Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ekologijos plėtros ir geresnio bendro suvokimo apie pasaulines problemas. Kitą kartą parduotuvėje atsisakyti plastikinio maišelio bus nesunku, nes turėsite su savimi daugkartinį. Aš investavau į bambukinį įrankių komplektą tam, kad galėčiau valgyti ir gerti ne namuose be plastiko nuošliaužos po savimi. Negalvokit, kad tie įrankiai yra tik dar vienas išmislas – kitą kartą neplanuotai važiuojant prie ežerų kepti šašlykų džiaugsitės, kad tie įrankiai su jumis (mašinoje ar rankinėje).

Taigi, mano kelionės nėra vien tam, kad galėčiau pasifotografuoti prie nerealių vietų pasaulyje iki tol, kol jos nebeegzistuos. Mano keliavimo būdas – tai atsigręžiant atgal pasižiūrėti ar mano poelgiai nekenkia kitų kartų keliautojų galimybėms pamatyti, ką mačiau aš. 


Nusprendžiau pasidalinti savo mintis apie ekologiją ir ekoturizmą, nes pastebėjau didelį trūkumą informacijos mūsų socialinėse erdvėse. Reikia diskutuoti tokiomis temomis dažniau, nes gal kitą kartą, keli skaitytojai nuspręs keliauti atidžiau ir sąmoningiau.

Ar jūs keliaujate eko-sąmoningai? Kuriuos mano patarimus naudojate? O gal turite daugiau Pasidalinkite.

Daugiau autorės įrašų skaitykite ČIA.