Į Klaipėdos jūrų uostą dar 1956 metais pastatytas garlaivis užsuko pirmą kartą (1956 pastatytas laivas vėliau buvo rekonstruotas ir dabar jis varomas dyzeliniu varikliu). Tradiciški pirmą kartą užsukusių svečių pasveikinti atvykęs Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna sako, kad ir pačiam yra tekę plaukioti garlaiviu, tad malonu ne tik pasveikinti svečius, bet ir prisiliesti prie istorinio laivo.

„Ant krantinės jis atrodo nedidelis, bet kai įėjome į vidų, čia daug vietos, daug patalpų. Yra 85 keleiviai, dar apie 26 įgulos žmonės ir visi telpa. Jis išties labai talpus. Seniau plaukiojau garlaiviu, dirbau ketverius metus, tai įdomu prisiminti, apžiūrėti“, – sako A. Akelna.

Anot įgulos, nors vaizdas šiame laive lyg muziejuje, čia veika viskas – nuo telefonų iki medinių vairų. Laivo pavadinimas norvegų kalba reiškia „Šiaurės žvaigždė“. Hamburge, Vokietijoje 1956 m. pastatytas laivas iki 2012 metų buvo naudojamas Hurtigruteno pakrančių tarnyboje. Apie laivą rašoma, kad tai buvo seniausias eksploatuojamas laivas Hurtigruteno laivyne jo panaikinimo metu ir yra ilgiausiai Hurtigruten tarnyboje buvęs laivas. 2012 m. Ji buvo saugoma kaip nacionalinis paveldas Norvegijoje.

Šis laivas prisidėjo ir prie dviejų moterų ekspedicijos, skirtos klimato kaitos tyrimams bei dialogui apie tai su visuomene. Projektą „Širdys lede“ („Hearts In The Ice“) sumaniusios dvi norvegės, pasivadinusios poliarinėmis ambasadorėmis, moksliniais tikslais devynis mėnesius praleis nedidelėje trobelėje be elektros, be patogumų ir vandentiekio. Šiuo laivu jos buvo nuplukdytos į Arktį, o baigusios misiją juo ir bus pargabentos.

Laivo įgula pasakoja, kad šiame kruize, kuriame pirmą kartą užsuko į Klaipėdos uostą, turistai praleis savaitę. Viso suplanuotos septynios tokios turistinės-pažintinės kelionės. Vasaros metu laivas suka į Šiaurę, kur žmonės šiuo laivu keliauja slidinėti.

Mažiausias laivas yra paskutinis šio kruizinių laivų terminalo svečias.

Uosto direkcijos duomenimis, šiais metais Klaipėdos uoste kruiziniai laivai švartavosi 51 kartą, laivais atplaukė daugiau kaip 68 tūkstančiai turistų. Apie 60 proc. turistų buvo iš JAV, 20 proc. – iš Vokietijos, taip pat daug sulaukta italų, ispanų, prancūzų.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 450 okeaninių kruizinių laivų (panašus skaičius yra ir upinių kruizinių laivų). Numatoma, kad 2019 m. kruizinių keleivių skaičius gali siekti apie 30 mln., Baltijos jūros regione – apie 5 mln. keleivių, tai sudaro 16 proc. visos pasaulinės rinkos dalies.

Iki 2027 metų bus pastatyta ne mažiau kaip 120 naujų kruizinių laivų. Daugiausia naujų laivų bus pastatyta 2021 metais, todėl tikėtina, kad būtent po dvejų metų regionuose kruizinė laivyba dar labiau augs.

Klaipėdos uostas skelbia, kad registracija 2020 metų kruiziniam sezonui dar nesibaigė, tačiau, anot pranešimo, jau dabar aišku, kad jis atplauksiančių laivų ir turistų skaičiumi sutriuškins visus buvusius rekordus.

Naujausiais duomenimis, yra užsiregistravę net 76 kruiziniai laivai, kuriais turėtų atkeliauti apie 80 tūkstančių turistų, uoste apsilankys 10 naujų kruizinių laivų. Tai bus ne tik intensyviausias, bet ir ilgiausias kruizinės laivybos sezonas – prasidės kovą ir baigsis tik spalio pabaigoje.