Sveikatinimosi turizmas šiuo metu yra sparčiausiai auganti turizmo rūšis. Kai kuriose šalyse fiksuojama, kad ši rinka auga dvigubai. Labiausiai keliauti ir sveikatintis linkę amerikiečiai, vokiečiai, kinai ir britai. O kaipgi lietuviai?

Tarptautinė „Design Hotels“ tinklo konferencija, kurioje dalyvavo viešbučio „Hotel Pacai“ vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė, kaip vieną iš pagrindinių šių metų temų neatsitiktinai pasirinko sveikatinimosi turizmą. Ši sritis visame pasaulyje generuoja milžiniškas pajamas ir jos neketina mažėti. Renginyje taip pat daug dėmesio skirta ateities keliautojams, tiksliau – kokie jie bus 2030 metais.

Apie naujausias turizmo tendencijas, jų pritaikymą Lietuvoje ir kiek kainuoja toks sveikatinimasis DELFI pasakojo viešbučio vadovė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.

„Daugiausiai pranešimų rengė keliautojų elgseną analizuojanti ir prognozuojanti bendrovė „The Future Laboratory“. Pasak jos, po 10 metų keliautojas ieškos prasmingų kelionių. Būtent autentiškumas taps labai didele vertybe. Pranešėjai netgi sukūrė terminą, apibūdinantį tokius keliautojus – promadic travelers. Jiems kelionėse reikės tikslo, prasmės, iniciatyvos“, – kalbėjo Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.

Pasak pašnekovės, madingų krypčių besivaikantys „Instagramo“ keliautojai neišnyks, tiesiog, jie taps sąmoningesni, kitaip rinksis kelionių kryptis.

„Augant nuovargiui nuo ekranų ir technologijų, žmonės vis daugiau laiko ir lėšų skiria kokybiškam poilsiui. Tai skatina norą ieškoti tikro, prasmingo ryšio, auga autentiškų, įkvepiančių patirčių reikmė. Progresyvūs, sąmoningi keliautojai išsiskiria tuo, kad siekia, jog kiekviena kelionė būtų prasminga, leistų augti asmenybei, kad kelionėje įgytų keičiančios patirties.“

Kaip pastebi turizmo specialistai, dabar – pats lietuvių sveikatinimosi kelionių bumas, tačiau vargu ar tai galima pavadinti kelionių ateitimi. Viešbučio vadovė teigia, kad žmonės jau dabar mėgina pabėgti nuo triukšmo, ieško, kaip atsipalaiduoti, kaip persikrauti, bet drauge trokšta patirčių.

„Šiuolaikiniam keliautojui nepakanka gražių vaizdų, jis nori patirčių, todėl viešbutyje veikiantis SPA orientuojasi į sveikatinimą ir drauge leidžia prisiliesti prie Lietuvos kultūros. SPA dirba kineziterapeutai, kurie kiekvienam svečiui procedūras pritaiko pagal jo pageidavimus ir sveikatos būklę, o po visų procedūrų pataria, ką toliau daryti. Siekdami kurti visapusę patirtį įtraukėme Lietuvoje mėgstamus ritualus, pavyzdžiui, vantas pirtyje. Mums atrodo įprasta, o užsieniečiams tai unikali, nematyta patirtis. Taip pat naudojame Lietuvą reprezentuojančias medžiagas – gintarą, Neringos kopų smėlį. Tai unikalios procedūros, kokių gali gauti tik Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovė.

Viešbutis "Pacai"
Foto: Bendrovės archyvas

Verslo keliones derina su poilsiu

Vilnių, kaip šiuolaikišką europietišką miestą, atranda vis daugiau užsienio turistų, verslininkų, tarptautinių renginių dalyvių, tačiau net ir jie viešbučiuose nori ne tik išsimiegoti, bet ir pasirūpinti savo sveikata.

„Pas mus atvyksta žmonės, kurie tiesiog mėgaujasi ramiu poilsiu. Jie nori sportuoti, nori skanaus, kokybiško ir ekologiško maisto, nori nueiti į parodą. Ir pačiame viešbutyje jie ieško jaukių, su menu ir istorija susijusių erdvių, domisi, ar gali čia atlikti jogos pratimus, klausia, ar prie viešbučio yra bėgiojimo takų“, – apie kintančius klientų poreikius pasakojo ne vienerius metus turizmo sektoriuje dirbanti R. Pulkauninkaitė-Macikė.

Pastebėjus klientų susidomėjimą ir poreikį viešbutyje ketinama rengti rytinės jogos arba kvėpavimo užsiėmimus, tačiau nesitikima, jog visi svečiai ims į juos eiti.

„Keliautojai dar tik sąmoningėja, – sakė pašnekovė ir pastebėjo, kad ne visi žmonės nori eiti mankštintis bendroje salėje. – Kai kurie trokšta privatumo, todėl mankštai reikalingą inventorių, t.y. jogos kilimėlį, gumas ir kita, svečiams siūlome atnešti į kambarį. Aukštesnės kategorijos kambariuose tie daiktai jau yra padėti spintoje. Taip pat kambariuose yra informacija, kaip tinkamai atlikti rytinę mankštą.“

Viešbutis "Pacai"
Foto: Bendrovės archyvas

Pasilepinti mėgstantys lietuviai pinigų negaili

Kylant gyvenimo kokybei, vis daugiau lietuvių gali sau leisti atostogas prabangiuose viešbučiuose, kuriuose savaitės trukmės atostogos gali kainuoti ir penkiaženklę sumą.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 metų I pusmetį Lietuvos gyventojai Vilniaus apgyvendinimo įstaigose sudarė 20,84 proc. visų jose apsilankiusių svečių. Iš viso į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas buvo atvykę 125 801 lietuviai, t. y. 18,15 proc. daugiau nei 2018 metų 1 pusmetį.

Pasak R. Pulkauninkaitės-Macikės, įdomu tai, kad daugiau nei prieš metus atsidarytą penkių žvaigždučių viešbutį vis dažniau atranda būtent lietuviai – kiekvieną mėnesį tautiečiai patenka į dažniausiai čia apsistojančiųjų penketuką.

„Lietuviai čia atvažiuoja persikrauti, pailsėti nuo savo kasdienybės darbų. Atrodo, kam į viešbutį važiuoti lietuviui, juolab vilniečiui. Bet išsinuomoja kambarį savaitgaliui ir dviese pabėga nuo rutinos, vaikų ir darbų. Sulaukiame nemažai solo keliautojų – daugiausiai moterų. Jos atvyksta pailsėti nuo darbų, skirti laiko sau – pasidžiaugti tyla ir ramybe, pagulėti karštoje vonioje, paskaityti mėgstamą knygą, atsigaivinti SPA procedūromis, pasimėgauti kokybišku maistu ir tiesiog išsimiegoti“, – pasakojo vadovė ir pridūrė, kad viešbutį dažnai renkasi į Lietuvą sugrįžę emigrantai, lankantys gimines bei draugus.

Viena naktis standartiniame dviviečiame kambaryje šiame viešbutyje kainuoja 180-200 eurų. Į šią kainą įskaičiuoti pusryčiai, apsilankymas saunoje, hamame, sporto salėje. Jei norėsite apsilankyti SPA pas kineziterapeutą, teks primokėti 60-80 eurų. Taigi, porai, apsistojusiai tokio tipo kambaryje ir norinčiai masažo ar kitų procedūrų bei papildomai perkančiai vakarienę, teks sumokėti daugiau nei 400 eurų.

Norintiems prabangiuose sostinės viešbučio apartamentuose apsistoti visą savaitgalį, gali tekti pakloti visą vidutinį darbo užmokestį. O jei norėsite apsistoti geriausiuose viešbučio apartamentuose, teks mokėti 2500 eurų už naktį.



 Tuo tarpu kitame panašaus lygio penkių žvaigždučių viešbutyje „Kempinski Hotel Cathedral Square“ prezidentinių apartamentų kaina yra maždaug 2000 eurų.

Viešbutis "Pacai"
Foto: Bendrovės archyvas

Nepaisant didelės VIP apartamentų kainos, pasak R. Pulkauninkaitės-Macikės, juose bent kartą per savaitę kas nors apsistoja. Ji teigia, kad ir standartinių kambarių kaina, palyginti su panašiais viešbučiais užsienyje, yra maža.

„Apartamentų prabanga skirta ne pasirodyti, o įkvėpti, todėl lietuviai šią vietą atrado kaip unikalią galimybę savaitgalį pabėgti nuo kasdienybės. Jiems nereikia niekur skirsti, todėl sutaupo lėktuvo bilietų pinigus, sutaupo daugybę laiko, kurį praleistų oro uoste ir lėktuve. Be to, užsienyje tokio lygio viešbučiuose kainos yra daug didesnės. Palyginti su bet kuriuo geresniu viešbučiu Europoje, mes esame pigūs. Žmonės suvokia, kad už tuos pačius 400-500 eurų jie gali praleisti laiką kokybiškiau nei išskridę į Barseloną. Tai vieta, kur gali persikrauti, kai neturi laiko“, – pasakojo viešbučio atstovė.

Turizmas atkreipė dėmesį į taršą ir rūpinimąsi darbuotojais

„Design Hotels“ tinklo konferencijoje teigta, kad naujoji prabanga yra ne tai, kokiu automobiliu važinėji, bet kiek rūpiniesi savo aplinka, kiek rūpiniesi savo darbuotojais, kaip sąžiningai moki mokesčius, iš ko perki produktus.


„Mūsų viešbutyje maisto produktai tiekiami iš ekologiško ūkio Ukmergės rajone, o maisto likučius atiduodame ūkininkams į kompostą. Maniau, kad taip elgiasi visi, o pasirodo, kad ne. Konferencijos pranešėjai sakė, kad ateityje keliautojas rinksis tą įmonę, kuri tvariai vysto savo verslą. Kalbu ne tik apie viešbučius. Dabartiniam jaunimui jau dabar svarbu, ar pardavėjas rūbus siuva Vietname, kur siuvėjui nieko nemoka, ar vis dėlto tai yra tvaraus verslo gaminys. Tvaraus verslo filosofija galios visoms sritims“, – teigė konferencijoje dalyvavusi pašnekovė.

Rūta Pulkauninkaitė-Macikė
Foto: Organizacijos archyvas

Viešbučio atstovė pastebėjo, kad šiais metais vykusioje konferencijoje nebuvo nė vieno žodžio apie pinigus ir rezultatus.

„Dažniausiai per tokius renginius kalbama apie pelno siekimą, aptariami rezultatai. Šioje konferencijoje apie tai nebuvo nė vieno žodžio. Visas dėmesys buvo skirtas sveikatai ir socialinei atsakomybei bei tvarumui. Buvo pabrėžiama rūpinimosi darbuotojais svarba (darbo užmokestis, investicijos į kvalifikacijos kėlimą), ekologija – nuo šiukšlių rūšiavimo bei plastiko naudojimo mažinimo iki svečių skatinimo atsisakyti kasdienio patalynės ar rankšluosčių keitimo“, – apie dėmesį ekologijai bei tvarumui pasakojo pašnekovė.