Kaip pasakoja pašnekovas, paprastai pilotai į oro uostą atvyksta iki skrydžio likus maždaug valandai – per ją bendroje eilėje praeina saugumo patikrą, o vėliau vyksta susipažinimas su meteorologine, navigacine, orlaivio technine informacija, nustatomas kuro kiekis, patikrinamos lėktuvo sistemos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Darbo ir poilsio režimas – aviacijoje pilotų skrydžių valandos per dieną, savaitę, mėnesį ir metus – yra labai detaliai ir griežtai reglamentuotas. Prieš skrydį kiekvienas pilotas turi ne trumpesnę kaip 12 val. poilsio pertrauką, privalo turėti nepertraukiamas 8 valandas miego. Darbo dienos trukmė priklauso nuo jos pradžios laiko, lėktuvo tupimų skaičiaus ir pan.“, – su šiuo darbu susijusias taisykles atskleidžia jau 43 metus aviacijos srityje dirbantis iš Baltarusijos kilęs H. Los.
Prieš skrydį draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus, psichotropines medžiagas, o dėl vaistų vartojimo sprendimus priima tik aviacijos medicinos gydytojas. Dėl didesnio saugumo pilotams ruošiamas ir skirtingas nei keleiviams maistas. Reguliavimų griežtai laikomasi kalbant ir apie aprangą.
„Kiekviena oro linijų bendrovė turi savo uniformų standartą. Žiūrint istoriškai, toks sprendimas buvo priimtas, kad skraidyti bijoję keleiviai labiau pasitikėtų įgula. Uniforma reikalinga ir tam, kad jei įvyktų avarija, keleiviai žinotų, kieno nurodymus vykdyti“, – teigia pašnekovas.
Taip pat ir su gelbėjimosi liemenėmis – kai keleiviai gauna geltonas liemenes, įgula – oranžines.
Niekada neatsibostantis darbas
Reguliavimų ir taisyklių išties daug, tačiau monotonijos šioje sferoje nerasi, tvirtina lėktuvo kapitonas. Jis yra geriausias to įrodymas, mat per 43 metus aviacijoje ji vyrui visiškai nepabodo.
„Mes labai griežtai dirbame pagal tarptautines taisykles, bet tuo pačiu yra nemažai įvairovės. Kiekvienas skrydis skirtingas – skrydžio sąlygos, oro uostai, įgula, vis sutinkami nauji žmonės. Be to, labai malonu, kai po skrydžio gauname teigiamų keleivių atsiliepimų, kad viskas praėjo sklandžiai“, – pasakoja „GetJet Airlines“ atstovas.
Prie įvairovės prisideda ir tai, kad skrydžių metu pilotai mato daugybę nuostabių vaizdų, pavyzdžiui, įskrendant į atmosferos frontą ar stebint debesų viršūnėmis einančius šimtus kilometrų besitęsiančius, tačiau jokio pavojaus orlaiviams nesukeliančius žaibus. Džiugina ir tai, kad jau nusileidus gali laukti šiluma, jūra, kas ypač svarbu viduryje šaltos ir niūrios lietuviškos žiemos. O tokių kelionių, komandiruočių yra nemažai ir įvairiausiuose žemynuose – Azijoje, Afrikoje ir t. t.
Nuolat tenka įrodinėti savo kompetenciją
Tiesa, ne viskas rožėmis klota. Visų pirma, norint pakilti į padanges rankose laikant šturvalą, reikia ilgų ir sunkių studijų ir praktikos – nuo mokymosi pilotuoti naudojant treniruoklį iki išduodamo piloto pažymėjimo praeina apie 4 metai. Norima, kad pretendentas į antrojo piloto poziciją ore būtų praleidęs 500 valandų. Tačiau su tuo mokymasis ir praktika nesibaigia, mat nuolat gerinama pilotų kompetencija – dalyvaujama teoriniuose užsiėmimuose, kas pusmetį vyksta patikrinimai tiek naudojant treniruoklį, tiek skrydžių metu. Tad savo kompetenciją reikia vėl ir vėl įrodyti iš naujo.
„Didžioji dalis skrydžių vyksta nesudėtingomis sąlygomis, bet maždaug dešimtadalis skrydžių nepraeina be iššūkių – blaško šoninis vėjas, vasarą įtaką daro audros, liūtys, rudenį ar pavasarį – stiprus vėjas, žiemą – slidus kilimo ir tupimo takas. Norint kuo geriau sukontroliuoti šias situacijas reikia gerų praktinių įgūdžių, kurie gaunami bėgant laikui, tad dažniausiai karjera pradedama dirbant antru pilotu, kol galiausiai tampama kapitonu“, – teigia H. Las.
Šis darbas reikalauja ir ypač daug atsakomybės dėl kartu keliaujančių keleivių bei gero fizinio pasiruošimo. Mat pilotus kankina laiko juostų pakeitimo sindromas, geriau žinomas anglišku „jet lago“ pavadinimu, kai greitai yra kertama daug laiko juostų ir išsiderina organizmo darbo-poilsio režimas.
„To išvengti praktiškai neįmanoma. Aišku, jei reikia nuskristi tik į vieną vietą ir atgal, tuomet galima mėginti kažkokiu būdu pasilikti savo laiko juostoje. Pavyzdžiui, jei Vilniuje vakaras, o ten diena, tai viešbutyje vis tiek reikia užskleisti užuolaidas ir bandyti užmigti įprastu sau laiku. Jei pavyks, tuomet „jetlagas“ nekankins. Bet jei nuskrisi į Tailandą, tuomet vis tiek galiausiai išsiderins režimas ir reikės laiko adaptacijai bei grįžimui į normalų ritmą, – atvirauja pilotas.
