Britų universitetų tyrėjų atliktos studijos rodo, kad žmonės daugiausia laimės jaučia tada, kai artimiausiu metu jų laukia kelionė – tokio jausmo nesuteikia jokių materialių daiktų įsigijimas. Psichologas Tomas Lagūnavičius aiškina, kad materialių daiktų įsigijimas nesuteikia tiek laimės, nes nepadeda išsiskirti.
„Pavyzdžiui, net ir naujausias mobilusis telefonas yra sąlyginai pigus, todėl jį gali nusipirkti beveik bet kas, techniką galima įsigyti ir išsimokėtinai. Tačiau ir kelionė turi būti tokia, apie kurią gali papasakoti, kuri tau suteikia tokių pojūčių, kurių nepatiria kiti“, – tvirtina specialistas.
Be to, tyrimai rodo, kad kelionės padeda sumažinti stresą bei negatyvias emocijas, mat keliaudami žmonės atsitraukia nuo stresą keliančios aplinkos bei šaltinių, ypatingai jeigu laikas praleidžiamas prie vandens.
Nori mažiau rūpesčių
Nyderlanduose prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad po atostogų žmonės nebūtinai būna laimingesni. Taip nutinka tais atvejais, kai pačios kelionės sukelia įtampą susijusią su kelionės planavimu ir transporto organizavimu, nepažįstama vieta, saugumo pojūčio trūkumu. Tada žmonės po atostogų nesijaučia nei laimingi, nei pailsėję.
Daivos Breivės teigimu, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar tokios populiarios „viskas įskaičiuota“ poilsinės kelionės. Nors pastaruoju metu galima pastebėti tendenciją, kad daugėja žmonių, norinčių vykti į tolimus, egzotiškus kraštus, tačiau Turkija išlieka populiariausia kelionių kryptimi.
„Intensyvus gyvenimo tempas lemia, jog daug kas jaučia didelę įtampą, todėl visiškai nesinori, kad įvairūs rūpesčiai užgriūtų dar ir atostogų metu. Tą galima pastebėti ypač kalbant apie šeimas su vaikais, kuriose tėveliai yra pavargę nuo rutinų, kai norisi pailsėti ne tik nuo tiesioginio darbo, bet ir nuo namų ruošos, negalvoti apie tai, ką reiks valgyti vakarienei. Natūralu, kad tokios šeimos dažnai renkasi „viskas įskaičiuota“ keliones“, – tikina D. Breivė.
Perka emocijas
Priklausomai nuo poreikių, atostogauti kurorte, kuriame žmonėms niekuo nereikia rūpintis, dažnu atveju išeina pigiau nei nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį, kur tokio pat dėmesio gali ir negauti. D. Breivės manymu, ten žmones traukia ne tik kaina, bet ir patiriamos emocijos bei įvairios patirtys.
„Viešbučiai stengiasi paįvairinti poilsį. Kai kas siūlo aklo maisto restoraną, kur valgai visiškoje tamsoje, kitur gali paplaukioti su įvairiaspalvėmis žuvimis. Vakarais rengiami įspūdingi šou su lazeriais, nuotaikinga muzika, fejerverkais bei išskirtinėmis diskotekomis vandenyje“, – tvirtina D. Breivė.
Psichologas T. Lagūnavičius atkreipia dėmesį, kad poilsinėse kelionėse pojūčiai gali būti raminantys ir atpalaiduojantys, sukeliami šilumos, vandens ar įvairių SPA procedūrų, tačiau taip pat ir aktyvuojantys: „Tokiose kelionėse visus aktyvuojančius pojūčius galima pavadinti saugiais. Dažniausiai jose nėra organizuojamas ekstremalus kopimas į kalną, kuris sukeltų daug įtampos. Visada kažkas saugaus ir malonaus“.
Ieško romantikos
Pažinčių programėlę „Tinder“ valdančios kompanijos „Match Group“ apklausa parodė, kad 62 proc. vyrų ir 74 proc. moterų ieško partnerių, kuriems patinka keliauti. D. Breivė taip pat pastebi, kad didelė dalis keliaujančiųjų yra poros, kurios tolimuose kraštuose ieško romantikos, važiuoja pailsėti per medaus mėnesį ar netgi susituokti.
Psichologo T. Lagūnavičiaus teigimu, kelionės aktualios ir ilgesnį laiką vedusioms, vaikus auginančioms poroms – ryškėja tendencija, jog tėvai vis dažniau keliauja be vaikų. Tai, anot specialisto, leidžia ne tik geriau pailsėti, bet ir atgaivinti vyro ir moters santykius.
„Jeigu pora kiekvieną dieną bendrauja tik per vaikus, nėra asmeninio bendravimo tarp vyro ir moters, ryšys tarp jų išnyksta, santykiai gali pašlyti. Kelionė gali būti asmeninio ryšio atkūrimas, todėl dabar pakankamai populiaru vaikus išleidus į edukacinę stovyklą ar užėmus kita lavinamąja veikla išvykti pailsėti dviese. Tai nėra visiškai naujas dalykas, tačiau dabar jis labiau organizuotas – seniau vaikus per tėvų atostogas prižiūrėdavo seneliai“, – tvirtina T. Lagūnavičius.
Turi ritualinę prasmę
Nors apklausos rodo, kad kelionės laukimas gali suteikti daug laimės, tačiau psichologas T. Lagūnavičius perspėja – emocinių problemų kelionė neišspręs. Pasak jo, jei žmogus ir taip yra nerimastingas, pasiruošimas kelionei jam gali tapti tikru iššūkiu, o nuo depresijos atostogos tikrai neišgelbės. Kita vertus, kelionė labiau struktūruoja žmogaus laiką, tampa nedideliu gyvenimo projektu.
„Jei žinau, kad už savaitės išvykstu, turiu įsigyti sveikatos draudimą, patikrinti, ar galioja pasas, jeigu reikia – gauti vizą. Taip atsiranda tarsi nedidelis gyvenimo projektas. Šis laikotarpis prieš kelionę yra malonus, jį laikome reikšmingesniu nei kasdienė rutina. Jame gausu ritualinių elementų, pavyzdžiui, kai draugai veža į oro uostą“, – tikina specialistas.
Jis taip pat primena, kad seniau didžioji dauguma kelionių būdavo ritualinės – Europoje būdavę populiaru aplankyti šventąsias vietas, įvairius sveikatos šaltinius.
