Užsienio turistų srautų smukimas Baltijos šalyse nepalietė tik Lietuvos

Lyginant trijų Baltijos valstybių atvykstamojo turizmo srautus, kol kas 2019 m. augimas pastebimas tik Lietuvoje. Pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ surinktus duomenis, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje užsienio turistų srautai augo 5,39 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje matomas smukimas.

Latvijoje turistų srautai krito 0,93 proc., o Estijoje – 4,88 proc, skelbiama pranešime spaudai. Nepaisant greičiausio augimo Baltijos regione, remiantis „Keliauk Lietuvoje“ turimais duomenimis, atsiliekame nuo kaimynių pagal užsienio turistų išlaidas.

Užsienio turistų srautą sudaro visos kelionės, kurių metu įvyksta bent viena nakvynė. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užsienio turistų srautas buvo 287,8 tūkst., Latvijoje – 301,7 tūkst., Estijoje – 348,2 tūkst. kelionių su nakvyne.

Tendencijos neduoda ramybės

Kaip rodo „Keliauk Lietuvoje“ atlikta analizė, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos turizmo sektorius yra tvariausias.

„Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių tuo, kad turistai iš trijų dominuojančių rinkų – Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos – sudaro tik trečdalį bendro srauto. Pas kaimynus ši dalis yra žymiai didesnė. Priklausomybė nuo kelių rinkų itin ryškiai matoma Estijoje, kur net 86 proc. turistų atvyksta iš trijų dominuojančių rinkų – Suomijos, Rusijos ir Latvijos. Esant tokiam scenarijui, neigiami svyravimai tų rinkų ekonomikose gali stipriai paveikti bendrą paveikslą“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas. „Estijos pavyzdys rodo tai praktikoje – ji buvo vienintelė iš Baltijos šalių, į kurią 2018 m. atvyko mažiau užsienio turistų nei 2017 m. Tam nemažai įtakos turėjo staigiai smukęs suomių turistų srautas“.

Anot „Keliauk Lietuvoje“ atliktos analizės, turistų srautų pasiskirstymas apsaugo nuo atskirų rinkų svyravimų. Šiuo metu Lietuva orientuojasi į 21 atvykstamojo turizmo rinką, iš kurių siekiama kryptingai auginti turistų srautus, ypatingai akcentuojant rinkodarą ir Lietuvos žinomumo didinimą.

Kitas teigiamas Lietuvos išskirtinumas yra turizmo infrastruktūros išsidėstymas po šalies teritoriją. Latvijoje ir Estijoje matoma stipri sostinių persvara. Net 39 proc. visų Latvijos apgyvendinimo įstaigų siūlomų vietų yra Rygoje. Panaši padėtis ir Estijoje, kur Taline yra 29 proc. visų šalies apgyvendinimo įstaigų siūlomų vietų. Tuo tarpu Lietuvoje nakvynės vietų išsidėstymas yra tolygesnis, net 83 proc. vietų yra už sostinės ribų.