Staigus turistų srautų sumažėjimas, kurį sukėlė „Wow Air“ bankrotas, kartu su aukštomis kainomis ir bendru paklausos nusilpimu, atsiradusiu dėl visuotinio ekonomikos sulėtėjimo, privedė prie niūrių pastarųjų mėnesių rodiklių.
Gegužės mėnesį Islandijoje apsilankė 24 proc. mažiau turistų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o viską lemiantis vasaros sezonas kol kas atrodo pesimistiškai. Praėjusį mėnesį centrinis bankas įjungė avarinį stabdį, kad sušvelnintų galimą smūgį, o vyriausybė įsipareigojo prireikus padidinti paskatas.
„Esame pasirengę gilesnės recesijos galimybei, o skaičiai, kuriuos gauname iš turistų lankomų vietų, rodo, jog taip iš tiesų gali atsitikti“, – interviu Dubrovnike teigė centrinio banko valdytojas Maras Gudmundssonas.
Staigus nuosmukis
Po 20 nepertraukiamo augimo ketvirčių – ilgiausio pastarųjų metų pakilimo – Islandija rengiasi dar vienam nuosmukiui. 2019 m. prognozės ženkliai skiriasi („Arion Bank“ prognozuoja, kad nuosmukis sieks net 1,9 proc.), tačiau visi sutaria, jog šalis patirs didžiausią recesiją nuo pastarosios finansų krizės.
Nedarbas, nors tarptautiniu mastu gana nedidelis, jau išaugo iki 3,6 proc. Metų pradžioje jis buvo mažesnis nei 3 proc.
Remiantis Keblaviko oro uosto operatoriaus prognozėmis, per visus 2019 metus šalies lankytojų skaičius gali sumažėti 17 proc. Viešbučių savininkai jau pajuto stygiaus žnybtelėjimą: nakvynės kainos balandžio mėnesį atpigo 5 proc.; maždaug tiek pat per gegužės mėnesį sumažėjo bendras turizmo sektoriaus darbuotojų skaičius.
„Gegužę turistų skaičius nukrito labiau nei tikėjomės“, – pripažįsta Islandijos kelionių pramonės asociacijos atstovas spaudai Skaptis Ornas Olafssonas.
Haukuras Einarssonas, 10 kambarių svečių namų „Alfholl“, įsikūrusių sostinės centre, savininkas skundžiasi, kad staigaus nuosmukio akivaizdoje jam teko sumažinti kainas net 30 proc.
Vilčių teikia pastaruoju metu pastebimas valiutos nuvertėjimas. Nuo 2015 m. smarkiai kilusi krona šiuo metu dolerio atžvilgiu yra susilpnėjusi maždaug 20 proc.
„Jei krona tebebūtų tokia stipri kaip praėjusią vasarą, būtų labai blogai“, – pastebi H. Einarssonas.
Islandai, kuriems pakilimo ir nuosmukio metai nėra naujiena, jaučiasi atsparūs.
„Nors judame nuosmukio link, galų gale vėl atgausime buvusią jėgą, – svarsto S. O. Olafssonas. – Po 18-24 mėnesių, tikėtina, vėl sugrįšime į vėžes.“
Naujai atsparūs
Nepaisant šių susirūpinimą keliančių priežasčių, Islandija pasitinka audrą būdama geresnėje pozicijoje, nei prieš dešimt metų.
Beveik dešimtmetį trukęs stabilus augimas papildė valstybės kišenes; centrinis bankas turi užsitikrinęs didelę maržą normų mažinimui (lyginamoji norma dabar siekia 4 proc.); o po finansų krizės įvesta kapitalo kontrolė šiuo metu beveik pašalinta.
„Per visą istoriją niekada nebuvome taip gerai pasirengę susidoroti su nepalankia situacija, kurioje dabar atsidūrėme, – pabrėžė M. Gudmundssonas. – Turime politinės erdvės ir daug galimybių prireikus sumažinti normas.“ Kitą savaitę „Sedlabanki“ ketina paskelbti savo sprendimą dėl naujausių palūkanų normų.
Investuotojai taip pat tiki, kad Islandija turėtų išsisukti be didesnių nuostolių. Praėjusią savaitę šalis pardavė 500 mln. eurų vertės penkerių metų obligacijas – susidomėjimas buvo viršytas beveik penkis kartus.
Vyriausybė turizmo sektoriui kol kas nepaskelbė jokių konkrečių planų, tačiau parlamentas šiuo metu svarsto, kaip išleisti 1 proc. biudžeto pertekliaus, numatyto 2019 m.
