Birželio 15-ąją pasaulyje švenčiama Vėjo diena, todėl „Skycop“ domisi, kokia tikroji šios stichijos daroma įtaką skrydžiams, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
„Vėjas galbūt ir kelia nerimą, tačiau perkūnijos debesys, apledėjimas bei stipri blaška yra žymiai pavojingesni orlaiviams. Sakyčiau, kad dėl palankaus vėjo mūsų skrydžiai oro linijoms gali kainuoti pigiau, o keleiviai savo kelionės tikslą pasiekia keliomis minutėmis anksčiau planuoto laiko“, – teigia Lietuvos valstybės įmonės „Oro navigacija“ Regiono skrydžių valdymo centro vadovas Gediminas Pupšys.
Nusipirkote pigesnius lėktuvo bilietus? Padėkokite vėjui
Vėją galima pavadinti labai svarbiu aviacijos faktoriumi, tačiau koks yra tikrasis jo poveikis skrydžiams? Pasak G. Pupšio, šis gamtos reiškinys – be galo reikšmingas. Oro linijos, planuodamos maršrutus, visada atsižvelgia į vėjo kryptį bei stiprumą ir pagal tai parenka tinkamiausią skrydžio aukštį, o kaltinti jį dėl nelaimingų įvykių danguje tikrai nevertėtų. Tačiau žiūrėti į šią stichiją nerimtai, aviacijos eksperto teigimu, būtų neteisinga.
„Vėjo įtaka aviacijai dvejopa. Dažniausia jis veikia orlaivius aukštai danguje ir jiems tūpiant, esant arti žemės. Lėktuvui leidžiantis gali įvykti labai pavojingas reiškinys, kai vėjas staiga keičia kryptį bei stiprumą ir tampa panašus į viesulą. Pilotams visada sudėtinga tupdyti orlaivį esant stipriam, gūsingam šoniniam vėjui. Kai jis yra prie žemės, kapitonas gali priimti sprendimą kartoti artėjimą tūpti iš naujo arba net skristi į kitą oro uostą. O viršutiniuose dangaus sluoksniuose kartais pasireiškia turbulencija. Ji įvyksta dėl daugybės priežasčių, kartu ir vėjo”, – aiškina G. Pupšys.
Orlaiviai beveik visada kyla ir leidžiasi prieš vėją. Pagal esamą vėjo kryptį yra parenkama naudojamo kilimo-tūpimo tako kryptis. Kai lėktuvas leidžiasi prieš vėją, jis tai daro greičiau, nes prireikia trumpesnio nusileidimo tako. Tūpimas tada švelnesnis, nes orlaivio greitis – mažesnis. Kylant prieš vėją lėktuvas juda greičiau, orlaivio įsibėgėjimui reikalingas atstumas ir takas būna trumpesni.
„Vėjas svarbus ir ekonomine prasme. Į jį atsižvelgdamos oro linijos planuoja maršrutus – oro sąlygos visuomet yra svarstomos. Jei lėktuvas skris prieš vėją kreiseriniame aukštyje, kuro bus sunaudojama daugiau, o keleiviai tikslą pasieks vėliau. Jei skrendama pavėjui, kelionė yra greitesnė, sutaupoma ir laiko, ir pinigų“, – pažymi „Oro navigacijos“ atstovas.
Jei vėjas sujaukė kelionės planus, galite atsipūsti
Vėjų būna pačių įvairiausių, jie skirstomi pagal stiprį, trukmę, atsiradimo priežastis. Tačiau aviacijai svarbiausi du kriterijai: vėjo kryptis ir stiprumas.
„Vėjo kryptį matuojame laipsniais, stiprumą – mazgais. Mums, valdantiems skrydžius, tai yra svarbiausi rodikliai. Tačiau, kalbant apie pilotus, sunku būtų pasakyti, vėjas yra jų draugas ar priešas. Viskas priklauso nuo to, su kokiu šios stichijos tipu jie susiduria, kokiame aukštyje tai įvyksta. Šoninis vėjas apsunkina kilimą ir tūpimą, priešakinis – gali palengvinti. Lietuvoje ypatingai stiprių vėjų retai užfiksuojame, jų daroma įtaka skrydžiams gana nedidelė“, – aiškina G. Pupšys.
Aviacijos ekspertas taip pat ramina – jaudintis dėl šio gamtos reiškinio keleiviams nereikėtų. Nepaisant to, kad vėjas dažnai minimas kalbant apie oro incidentus, vien tik jis retai būna pagrindiniu nelaimės tiesioginiu kaltininku. Taip pat su vėju susijusių nelaimingų įvykiu, kuriuos dažniausiai lemia kitos priežastys, vis mažėja.
Tačiau jei jūsų kelionė buvo atidėta ar atšaukta dėl oro sąlygų ir, oro linijų teigimu, ši priežastis, remiantis ES reglamentu (EB) 261/2004, yra nepakankama gauti kompensaciją, tai ne visada gali būti tiesa. Oro vežėjai neretai naudojasi šia jautria dokumento išimtimi, norėdami išvengti atsakomybės. Sutrikdyto skrydžio pretenziją galite pateikti „Skycop“, jie išsiaiškins, ar kompensacija iki 600 EUR jums priklauso.
