Patyrę keliautojai nuogąstauja, kad į Lietuvą vykstantys turistai susidūrę su netiksliai nurodytais grafikais nusispjovę apsisuks ir visam laikui atsisakys minčių aplankyti Lietuvą. Dar blogiau, jei pasidalins įspūdžiais populiariausiose kelionių svetainėse apie savo nevykusius bandymus aplankyti paslaptingąją Lietuvą.

Pernai spaudoje buvo garsiai pasigirta, kad Lietuva jau prisijungė prie „InterRail“ sistemos ir svetingai laukia turistų. Užsienyje gyvenanti lietuvė, prisistatanti slapyvardžiu Nomada Vela, su „InterRailo“ pasais po Europą keliauja kas 2-3 metus ir visas taisykles žino ne iš nuogirdų. Patyrusi keliautoja sutiko su DELFI pasidalinti savo patirtimi keliaujant šiuo tinklu ir pastebėjimais apie nesklandų Lietuvos prisijungimą prie tarptautinio tinklo.

Pirmiausia moterį nustebino „Lietuvos geležinkelių“ išsakytas teiginys, kad keliaujant su „InterRail“ pasu, traukinio bilietai kainuos 20 proc. pigiau.

„Su „Interrailo“ pasais keliauju daug metų, todėl jie mane bombarduoja savo pasiūlymais ir nuolaidomis kone kiekvieną savaitę, nes esu ištikima jų klientė. Gerai žinau, kad turint „Interrail“ pasą sistemoje dalyvaujančių kompanijų traukiniais galima važiuoti neatlygintinai, tik kartais primokant už vietos rezervavimą. Akivaizdu, kad „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų ryšių specialistas ne tik nebuvo išbandęs kelionių traukiniais, bet ir nepasidomėjo taisyklėmis“, – sako N. Vela.

Tačiau tokia netiksli informacija moters noro pasinaudoti nauja galimybe keliauti į Lietuvą neatbaidė. Džiugios naujienos vedina ji atsivertė Europos traukinių sistemos svetainę Interrail.eu ir nustebo neradusi jokios informacijos apie Lietuvą: „Tik praėjus keliems mėnesiams, gerokai po Naujųjų metų švenčių mano elektroninį paštą užplūdo „Interrailo“ žinutės apie naujoves, kurių svarbiausia – naujos šalies – Lietuvos – priėmimas į „Interrailo“ šeimą, ir kad dabar su mėnesiniu pasu bus galima aplankyti jau nebe 30, o 31 šalį. Nieko nelaukusi nusipirkau eilinį „Interrail Global“ pasą.“

Lietuvoje moteris ilgokai nesilankė, todėl susidomėjusi perskaitė informaciją, kurią „Interrailo“ svetainei pateikė Lietuva:

The Interrail Lithuania Pass is your key to discovering this hidden gem of the Baltics, with its picturesque lakes and mountains…

(„InterRail Lietuva“ pasas yra jūsų raktas į paslėptą Baltijos šalių perlą, su vaizdingais ežerais ir kalnais… – liet.)

Moterį prajuokino toks Lietuvos pristatymas, nes vaizdingais ežerais ir erdviomis smėlio kopos tikrai galime pasigirti, bet vargu ar galime prisistatyti kaip kalnų šalis. Toliau nurodyti patogiai traukiniais pasiekiami išskirtiniai Lietuvos objektai N. Velai pasirodė atrinkti nesivadovaujant sveika logika.

Lietuvos geležinkeliai
Foto: Organizatorių nuotr.

„Ten, kur paprastai būna supažindinama su patogiai traukiniais pasiekiamais išskirtiniais šalies objektais, dvi iš šešių rekomenduojamų aplankyti vietovių – Vilniaus senamiestis ir Trakų pilis. Tačiau kokiomis geležinkelio linijomis iš Vilniaus senamiesčio pasieksime kitus du objektus – Vilniaus Gedimino bokštą ir Užupio Respubliką? Tai yra tik dvi nedidelės Vilniaus senamiesčio detalės, kurias išskirti į atskirus Lietuvoje lankytinus objektus yra kvaila ir nelogiška. Skaitome toliau: Kryžių kalnas ir Nidos smėlio kopos. Žinant, kad su tarptautiniu „InterRailo“ pasu keliaujantys turistai apžiūri tik lengvai traukiniu pasiekiamas vietas ir negaišta laiko atokaus kaimo paieškoms bei nešvaisto pinigų nei kelionėms taksi, nei automobilių nuomai, akivaizdu, kad Šiaulių apylinkėse esantis Kryžių kalnas jų nesudomins. Tuo labiau niekas negaiš brangaus laiko ir nešvaistys pinigų tolimai kelionei autobusais ir laivais į Nidą, kai tuo pat metu jų laukia dar 30-ties šalių įžymybės su jau apmokėtu bilietu. Taigi, Lietuva praktiškai siūlo tik du dėmesio vertus objektus – Vilnių ir Trakus. Ar verta tuomet į ją keliauti?“ – retorinius klausimus uždavė N. Vela.

Pasak moters, tokia turistinė informacija įsivaizduojamus keliautojus veikia tik atgrasančiai. Be to, Lietuva traukiniais pasiekiama yra išties nelengvai.

„Kelias dienas nagrinėjau traukinių tvarkaraščius ir mėginau susidėlioti maršrutą. Laimei, sugebu skaityti lietuviškai, tačiau ką darytų anglakalbiai ar kitų šalių turistai? „InterRailo“ svetainėje nėra jokios nuorodos į Lietuvos traukinių tvarkaraščius, o gerokai paklaidžiojus interneto platybėse, galima rasti juos tik lietuvių kalba su sunkiai iššifruojamais sutrumpinimais“, – piktinosi keliautoja.

Pasak jos, keliautojui traukinių eismas Lietuvoje yra labai nepatogus. Pervažiavus visą Lenkiją paaiškėja, kad iš Balstogės į Lietuvą traukiniai važinėja tik savaitgaliais. Taigi, turint globalų pasą trisdešimčiai šalių ir trisdešimčiai dienų, Lietuvai reiktų skirti labai daug viso savo kelionės laiko.

Dar vienas netikslumas, kurį Europos traukinių sistemos puslapyje pastebėjo patyrusi „InterRailo“ sistemos naudotoja, tai melaginga Lietuvos geležinkelio linijų schemą: 

„Pirmiausia atkreipiau dėmesį į tiesioginę liniją tarp Kauno ir Klaipėdos. Atrodo, gana reguliariai skaitau lietuvišką spaudą, tačiau nieko neteko girdėti apie tą daugelio išsvajotą tiesioginį susisiekimą tarp Kauno ir Klaipėdos. Važiuojant iš Kauno, Kaišiadoryse reikia persėsti į Vilniaus-Klaipėdos traukinį ir keletą valandų dardėti pro Šiaulius. Jokio tiesioginio susisiekimo tarp Kauno ir Klaipėdos nėra ir netgi neplanuojama. Jis egzistuoja tik sufantazuotame „InterRailo“ informaciniame žemėlapyje.“

Klaidinantis Lietuvos geležinkelių žemėlapis
Foto: Stop kadras

Taip pat keliautoja piktinosi dėl netiksliai nurodytų traukinių tvarkaraščių, kurie į Lietuvą keliaujantiems turistams gali ne juokais sugadinti nuotaiką. 

„Įsivaizduokime, kad kruopščiai susiplanavęs savo kelionę ir pasitikėdamas Lietuvos turizmo specialistų pateikta informacija, turistas nusprendžia pašvęsti visą savaitę susipažinimui su Lietuva, ir po ilgo baladojimosi ne pirmo patogumo traukiniais sekmadienio vakarą pagaliau pasiekia Balstogę. Įsijungęs savo mobilųjį telefoną arba kompiuterį, keliautojas dar kartą pasitikslina Lietuvos turizmo specialistų pateiktą naujausią informaciją:

The main international connection is between Vilnius and Bialystok in Poland. This line runs on Saturday, Sunday and Monday only.



(Tarptautinė jungtis yra tarp Vilniaus ir Balstogės Lenkijoje. Ši linija veikia šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį, - liet.)

Tačiau Balstogės geležinkelio stotyje jis sužino, kad paskutinis šio savaitgalio traukinys jau išvyko, o sekantis bus tik ateinantį penktadienį, po penkių dienų! Nes traukiniai iš Balstogės į Kauną važinėja ne pirmadieniais, o penktadieniais! Jeigu jis mokėtų skaityti lietuviškai, panašią informaciją „susigooglintų“ ir „Lietuvos geležinkelių“ svetainėje, tačiau nuorodos į ją „Interrailo“ svetainėje nėra“, – apmaudo dėl netikslios informacijos neslėpė moteris, ir pridūrė, jog turistai penkias dienas tikrai nelauks traukinio, nes nenorės pražudyti savo mėnesinio paso dienų.

DELFI susisiekė su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais ir paklausė, kodėl Europos traukinių sistemos „InterRail“ puslapyje nurodoma klaidinanti ir tiesos neatitinkanti informacija.

„Oficialioje „InterRail“ svetainėje keliautojai gali ne tik įsigyti „InterRail“ pasus kelionėms traukiniais, bet ir susipažinti su trumpais prie tinklo prisijungusių šalių aprašymais. Šią informaciją ruošia ir talpina ne atskiri vežėjai, o patys „InterRail“. Pastebėdami netikslumus, galime kreiptis į „InterRail“ administraciją, prašydami informaciją pakoreguoti pagal mūsų rekomendacijas. Tai ir darome, tačiau tokie procesai užtrunka, todėl šiandien svetainėje dar yra likę tam tikrų netikslumų, susijusių su maršrutų žemėlapiu ir kt.“ – DELFI sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovė Novilė Valančė.

Pasak atstovės, „Interrail“ svetainėje pateiktais šalių aprašymais siekiama pristatyti idėjas kelionėms šalyje.

„Lietuvos aprašyme pateikti lankytini objektai – Trakų pilis, Nida, Kryžių kalnas ir kt. Dalį jų galima patogiai pasiekti traukiniais, kitus – traukiniais ir autobusais ar automobiliais. Tai įprasta praktika pristatant turistines galimybes. Pavyzdžiui, „InterRail“ svetainėje pateiktame Portugalijos aprašyme keliautojai kviečiami aplankyti Sagrešo (Sagres) miestelį, kurį pasiekti galima važiuojant traukiniu iki Lagos, o paskui kelionę tęsiant autobusu. Atstumas nuo Lagos iki Sagrešo – 31 km. Italijoje keliaujantiems siūloma aplankyti Etnos ugnikalnį. Svetainėje siūloma traukiniu vykti iki Taorminos, o iš ten užsisakyti ekskursiją į Etną. Atstumas – 55 km.“, – pavyzdžius vardijo N. Valančė.