Broliškoje Latvijoje ši šventė vadinama „Jāņi“, rašoma vertimų biuro „Ars libri“ pranešime spaudai. Švenčiama lauke, jai ruošiamasi pinant vainikus iš ąžuolo šakelių ar lauko gėlių. Tikima, kad vainikai turi gydomųjų galių ir atbaido piktąsias dvasias. Šventės metu einama į pirtį, geriamas naminis alus, dainuojamos dainos. Latviai mėgsta sakyti „līst kā pa Jāņiem“ (liet. Lija kaip per Jonines), nes šią dieną šalyje dažnai būna prastas oras.
Visgi, ar lyja ar būna saulėta, tai nė kiek nekeičia šventės smagumo. Žmonės šokinėja per ugnį bandydami nusikratyti per metus susikaupusią naštą, o poros šoka per ją susikibusios, kad užtvirtintų savo meilę. Miegoti Joninių naktį nederama – tą galima daryti tik sulaukus aušros. Viena iš tradicijų – vaikščioti per ryto rasą, nes taip tikima, kad atsiras pinigų, o nusiplovus rasa veidą bus užtikrintas grožis. Norintys pamatyti, kaip švenčiama pagal seniausias tradicijas, gali apsilankyti Dzegužkalns parke.
Estijoje ši šventė vadinama „Jaanilaupäev“. Šioje šalyje ji sutampa su pergalės diena, kuri skirta paminėti estų apsigynimui nuo vokiečių karių 1919 m. birželio 23 d. Norėdami pamatyti šventimą pagal seniausias tradicijas, apsilankykite Estijos muziejuje po atviru dangumi. Estai neįsivaizduoja šventimo be laužų (est. „jaanituli“). Tikima, kad nenuėjus prie laužo, sudegs namai. Nuo namų iki laužo reikėtų nueiti norint pasisemti sveikatos. Pasiekus laužą, aplink jį apeinama 3 kartus ir tada einama 3 kartus priešinga kryptimi. Tai turėtų atnešti sėkmę.
Galima paaukoti šakelę ar gėlių sumetant jas į laužą ir sugalvoti norą. Taip pat, kai kurie vyresni žmonės sėdi į laužą atsukę nugaras, tikėdami, kad tai sustiprins jų sveikatą. Tradicinis valgis per Jonines yra įvarūs sūrio produktai, tačiau dabar valgomi šašlykai, kita lauke kepta mėsa, dešrelės ir daržovės su bulvėmis, pagardintos grietine. Prieš einant miegoti, yra tradicija miške susirikti 9 skirtingų rūšių gėles ir jas pasidėti po pagalve. Tikima, kad tuomet susapnuojama būsima meilė.
Švedijoje ir Suomijoje šią šventę žmonės važiuoja švęsti į kaimus jau iš anksto, jei ji būna po penktadienio ar ketvirtadienio. Vienas iš suomiškų Joninių ritualų – bėgioti po rasotas pievas nuogiems, švediškų – šokti aplink pastatytą, papuoštą ir išgenėtą medį. Piktos dvasios išbaidomos ne tik deginant laužus, bet ir stengiantis kuo daugiau išgerti. Tikima, kad kuo daugiau žmonių bus išgėrę per vidurvasarį, tuo derlingesni bus laukai.
Jei per Jonines vyksite į Švediją, verčiau išmokite dainą „Helan går“. Švedai savo švenčių neįsivaizduoja be dainų, o ši daina, kurią žmonės dainuoja išgertuvių metu, yra pati populiariausia trumpiausią metų naktį.
Jei ruošiatės Jonines švęsti Suomijoje, nepamirškite lietpalčio ir apsaugos nuo uodų. Jei norėsite išsimaudyti ežeruose prie sodybų, galėsite tą daryti nuogi – Suomijoje tai įprasta. Tiek Suomijoje, tiek Švedijoje dauguma parduotuvių per vidurvasario šventę nedirba, o miestai ištuštėja. Dėl to, jei norite pasisemti smagiausios patirties, rekomenduojame gauti kvietimą į vienos ar kitos kompanijos vakarėlį. Jei tai nepavyktų, galite mėginti laimę ieškodami šokių arenų po atviru dangumi. Miestietiškas vakarėlis Stokholme organizuojamas Skansen muziejuje po atviru dangumi, o Helsinkyje – Seurasaari saloje.
Nors būtų tikėtina, kad ši šventė populiariausia šiaurinėse šalyse, nes jose naktys trumpiausios, Ispanijoje ši šventė, vadinama „La noche de San Juan“, viena triukšmingiausių. Ispanai ją švenčia paplūdimiuose, šokinėja per itin didelius ir pavojingai atrodančius laužus, sprogdina fejerverkus.
Vidurnaktį visi lekia į vandenį ir puola plautis veidus. Pagal papročius, veidą reikia nusiplauti tris kartus ir kiekvienam nusiplovimui sugalvoti po norą, kurio išsipildymo trokštame. Šis ritualas taip pat užtikrina sėkmę visiems ateinantiems metams. Katalonijoje žmonės apsirengia velniais ir nešioja fejerverkus ant šakių, tuomet juos paleidžia šokdami pagal būgnų melodiją. Taip pat yra surašomos nuodėmės ant popieriaus, kuris vėliau sudeginamas.
Pirmiau minėtose šalyse per Jonines geriama gira, o Katalonijoje – „cava“, putojantis vynas, gaminamas būtent šiame regione, „ratafia“, likeris iš vyno, spirito, šviežių vaisių ir žolių. Valgoma „coca“ – plokšti duonos gabalėliai pasaldinti arba su aitriais prieskoniais. Visgi Joninės yra ne darbo diena tik Katalonijoje, o ne visoje Ispanijoje. Jei birželio 24 d. būna sekmadienį ar šeštadienį, vietos valdžia gali paskelbti nedarbo diena kurią nors kitą datą, tam kad bet kokiu atveju būtų galima atšvęsti.
