Autorė tekste trumpai pristato Vilniaus istoriją, siūlo aplankyti šv. Jono bei šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčias, įvairius muziejus, restoranus. Taip pat ji pateikia pasiūlymus kaip atvykti į Lietuvos sostinę. Toliau skaitykite rašytojos teksto, kuris publikuojamas užsienio portale ištraukas.
***
„Vilnius, Europos G taškas: niekas nežino, kur jis yra, bet kai jį rasi – bus nuostabu“… Tai begėdiški žodžiai iš neseniai pasirodžiusios turistinės reklamos, kuri netruko išpopuliarėti internete.
Šis dviejų studentų sukurtas reklaminis plakatas, apibūdinantis Lietuvos sostinę kaip Europos G tašką, išties neblogai įvertina miestą – jis nėra ten, kur jūs manėte esant. Vilnius nėra Rytų Europoje, net ir ne Vidurio Europoje. Tai Šiaurės Europoje esančios Baltijos valstybės sostinė.
1323 metais įkurtas didžiojo kunigaikščio Gedimino, kuris viliojo žydų ir vokiečių pirklius bei amatininkus dosniomis mokesčių lengvatomis, Vilnius kelis šimtus metų buvo traukos vieta tiems, kurie bėgo nuo religinio persekiojimo (Vilniuje buvo netgi Škotijos kalvinistų bendruomenė) ar griežtų prekybos gildijos nuostatų. Ant miesto herbo puikuojasi Šventasis Kristoforas, keliautojų globėjas.
Tas pats liberalus požiūris gyvavo keičiantis amžiams, tad šiandien mieste vis dar galima aptikti katalikų, protestantų, žydų ir rusų sentikių kvartalus. Du šimtmečius nuo 1569 metų tai buvo tuomet didžiausios Europoje imperijos – Lenkijos ir Lietuvos sandraugos – viena sostinių. Vėliau Vilnius priešinosi Rusijos caro ir sovietų okupacijai, kol 1990 metais atgavo laisvę ir nepriklausomybę.
Užupio respublika
1997 metų balandžio 1 dieną Užupio rajonas pasiskelbė atskira respublika, taip įsteigdamas bohemišką bendruomenę, turinčią savo prezidentą, užsienio reikalų ministeriją ir netgi konstituciją. Sovietiniais laikais Užupio gatvė dėl čia klestėjusio nusikalstamumo buvo vadinama Mirties keliu, tačiau dabar čia ne tik saugu, bet ir klesti galerijos, butikai ir restoranai.
Ketvirtadieniais netoliese esančiame Tymo turguje galima įsigyti ekologiškų produktų: ant prekystalių guli naminiai sūriai, kadagiuose rūkyti mėsos gaminiai, medus (pavyzdžiui, liepų, dobilų ir miško gėlių), marinuoti agurkai, džemai ir uogienės (šaltalankių ir erškėtuogių – vietinės virtuvės firminiai patiekalai), žolelių arbatos, uogos ir daržovės. Taip pat čia galima rasti daug gatvės maisto – meistrų paruoštų mėsainių ir riestainių, šašlykų ir pyragaičių – kuriuo galima mėgautis klausant vietos didžėjų. Būtinai sustokite „Špunkoje“ (Užupio gatvė, 9). Tai jaukus baras, siūlantis platų vietos alaus asortimentą.
Nacionalinė galerija
Čia nuolat eksponuojamas šiuolaikinis ir XX amžiaus Lietuvos menas, nors geriausių simbolistų nepamatysite – geriausi iš jų šiuo metu paskolinti Paryžiaus Orsė muziejaus parodai „Wild Souls: Symbolism in the Baltic States“ (Laukinės sielos: simbolizmas Baltijos šalyse). Čia galima rasti fantastišką knygyną ir restoraną su vaizdu į upę bei europietišku meniu, kuris keičiamas kas savaitę.
Viešbutis „Stikliai“
Viešbutis „Stikliai“ buvo pirmas penkių žvaigždučių viešbutis, atvėręs duris Vilniuje po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Nepaisant to, jis yra palyginti nebrangus – kambarių kainos prasideda nuo 144 eurų. Jis įsikūręs buvusiame žydų kvartale, o iš jo pasiekiamos visos pagrindinės lankytinos miesto vietos. Rūsyje yra baseinas, uždaras atriumas su žaluma ir jauki oranžerija, kur vietos gyventojai mielai susirenka pavakaroti.
Tiems patiems savininkams priklauso kitapus gatvės esanti konditerijos krautuvė „Ponių laimė“, o visi viešbutyje patiekiami vaisiai atkeliauja iš ekologinio ūkio, esančio 50 kilometrų į šiaurę nuo miesto nutolusiuose Dubingiuose. Labiau įperkamas kainas siūlo viešbutis „Amberton Hotel“, iš kurio atsiveria vaizdas į Katedros aikštę. Čia dvivietis kambarys su pusryčiais kainuoja nuo 98 eurų.
„Gastronomika“
Dauguma gerų miesto restoranų pasiryžę naudoti vien vietoje pagamintus ekologiškus produktus, tad semiasi įkvėpimo iš metų laikų ir tradiciniams lietuviškiems receptams suteikia šiuolaikiškumo. Visada laukiama kasmetinio 30 geriausių Lietuvos restoranų sąrašo paskelbimo, kuriame šiais metais pirmoji vieta atiteko „Gastronomikai“.
Šiame elitiniame restorane vietinis stilius derinamas su Prancūzijos ir Baskų krašto, kuriame vyriausias šefas Liutauras Čeprackas dirbo „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėtame restorane, įtaka. Trijų patiekalų vakarienė su gėrimais čia kainuoja daugiau nei 100 eurų vienam, tačiau dauguma į geriausiųjų trisdešimtuką patenkančių restoranų, tokių kaip „Somm“ (Pylimo gatvė, 21) ir „Gaspars“ (Pylimo gatvė, 23-3), siūlo prieinamas kainas – čia pagrindinis patiekalas kainuoja nuo 20 eurų. Išbandykite vietines žuvis: lydekas, eršketus ir rūkytą ungurį. Madoje vietinės žolelės, prieskoniai ir grybai (pabandykite ką nors su baravykais), taip pat burokėliai, iš kurių gaminami įvairiausi patiekalai, pradedant traškučiais ir baigiant ledais.
Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
XVIII amžiaus aristokratiškieji Lietuvos keliautojai visiškai nesusižavėjo Londono Šv. Pauliaus katedra ir savo dienoraščiuose rašė, kad jos interjeras nei kiek neprilygsta Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios interjerui.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Šiame susimąstyti verčiančiame muziejuje, kurį tiesiog privalu pamatyti, lankytojai gali užeiti į kameras, kuriose nuo 1958 iki 1987 metų tūkstančiai lietuvių buvo sulaikyti, tardomi, kankinami ir nužudyti. Kažkada buvę teismo rūmai po nacių įsiveržimo tapo gestapo Vilniaus būstine ir atliko svarbų vaidmenį išžudant didžiąją dalį šalies žydų bendruomenės, o 1944 metais Baltijos šalis vėl užėmus sovietams, čia įsikėlė KGB. Po to dauguma įėjusių į šį pastatą buvo ištremti į Sibirą. Iš šio muziejaus išeisite geriau suprasdami sovietinės socialistinės sistemos realybę. Tai vienas iš labiausiai užsienio turistų vertinamų muziejų, kuriame būtina apsilankyti, jeigu norite suprasti dabartinę Lietuvos istoriją.
„Vilnius City Opera“
Vilnius garsėja savo klasikos žanro muzikantais ir dainininkais – čia gimė ir gabumus atskleidė Jascha Heifetzas. Nors garsusis mecosopranas Violeta Urmana dažniau pasirodo Milano „La Scala“ scenoje nei namuose, tačiau programas pasitikrinti verta. Dalios Ibelhauptaitės (tai britų aktoriaus ir režisieriaus Dexterio Fletcherio žmona) režisuojami pastatymai yra jaunatviški, ambicingi ir įspūdingi, juose pasirodo geriausi Lietuvos vokalo talentai, paprastai girdimi „Glyndebourne“, „Covent Garden“ ar Zalcburge. Geriausia yra tai, kad bilietų kainos prasideda nuo 20 eurų.
Botanikos sodas
Nuo 1974 metų jis įsikūręs Kairėnuose, Vilniaus pakraštyje. Gegužę čia galima pamatyti stulbinančią žydinčių alyvų įvairovę, birželį – rododendrų grožį. Taip pat čia galima rasti ir japonišką sodą. Dar už 10-15 eurų galima pajodinėti žirgu, 30 eurų kainuos važiavimas karieta ir kepsninės zona su iškylai skirtais stalais.
Kaip atvykti
„Norwegian“ ir „airBaltic“ į Vilnių skrenda iš Gatviko oro uosto, „Wizz Air“ iš Belfasto, Donkasterio Šefildo ir Lutono oro uostų, o „Ryanair“ iš šešių Jungtinės Karalystės oro uostų.
Kada geriausia aplankyti
2018 metais minimas atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis, kuris bus švenčiamas „Šimtmečio dainų šventėje“ (birželio 30 – liepos 6 dienomis), daugiausia dėmesio skiriant tradicinei muzikai, amatams ir folklorui, o renginio kulminacija taps 20 tūkstančių dainininkų choro ir 6 tūkstančių šokėjų pasirodymas Vingio parke. „Kristupo vasaros festivalyje“ (liepos 12 – rugpjūčio 28 dienomis) galima bus mėgautis klasikine, džiazo ir pop muzika.
