– Kaip pasirinkti, kur keliauti? Ką patartumėte neapsisprendžiantiems – kaip įsivertinti, kur vykti, kur keliauti, į kokius dalykus atkreipti dėmesį?
– Jeigu renkasi pradedantysis ar dar nedaug keliavęs žmogus, reikėtų rinktis šiek tiek artimesnes šalis, kur bus mažesnis kultūrinis šokas. Galbūt ir kainos bus panašesnės į tas, prie kurių esame pripratę, o gal bus ir šiek tiek mažesnės.
Šiek tiek apsipratus su panašiomis kultūromis (pavyzdžiui, europietiškomis, nors ir Azija nėra taip toli nuo Lietuvos), galima pradėti plėsti geografinį lauką. Labai malonu matyti tuos žmones, kurie daug pakeliavę ir jų jau neigiama prasme nebestebina skurdas ar purvas gatvėse. Kelionės plečia tą akiratį. Sakyčiau, pirmiausia reikia pradėti nuo to, kas arčiau.
Jeigu jau turite kelionių bagažą ir ieškote kažkokių naujų dalykų, tai iš savo kelionių patirties turbūt žinote, ar jums labiau patinka kalnai, ar miestai, ar svetimos kultūros, ar istorija. Tai yra kriterijai, pagal kuriuos galite pasirinkti naują šalį.
Jeigu jums patinka gamta, kalnai, galite keliauti į Naująją Zelandiją, Čilę. Daug šalių čia galima vardyti. Jeigu jūsų kriterijus yra miestai, galbūt reikėtų rinktis kurią nors Azijos šalį. Jeigu patinka skirtingos kultūros, galima rinktis Afriką, Aziją, Pietų Ameriką. Kitas dalykas, dar reikėtų atsižvelgti, kada jūs galite keliauti, nes tai apibrėžia kažkokį klimatą skirtinguose regionuose.
– Kada reikėtų pradėti planuoti?
– Visada rekomenduoju pradėti planuoti prieš metus. Tai nereiškia, kad likus pusmečiui jūs negausite paslaugų, tačiau, pradėję planuoti prieš metus, turėsite daug daugiau laiko gyventi ta kelione. Planavimas daugeliui žmonių taip pat malonumas. Tu gali skaityti knygas, gali ieškoti informacijos internete, kitų keliautojų pasakojimų. Tai pratęsia jūsų gerų įspūdžių periodą.
Aš juokauju, kad kelionė prasideda, kai tu sugalvoji, kur keliauti, ir baigiasi ne tada, kai lipi į lėktuvą skristi Lietuvon, o tada, kai tu Lietuvoje susidėlioji nuotraukų albumą, padarai prezentacijas savo draugams, viską papasakoji. Ir po metų, ir po dvejų gali vartyti nuotraukas ir vis dar gyventi ta kelione. Kodėl atimti iš savęs tą malonumą? Pradėti reikia anksčiau.
– Vis dėlto ne visiems planavimas teikia malonumą. Kitiems suteikia daugiau streso nei malonumo. Kaip planuotis kelionę, kai informacijos internete tiek daug? Nuo ko pradėti?
– Tiems, kuriems nepatinka planavimas, rekomenduoju to ir nedaryti, nes tai iš tikrųjų susiję su niuansais, kurie gali po to atsitikti kelyje. Man yra tekę girdėti istorijų, kad žmonės susiplanavo kelionę ir po to labai nustebo, kad nakvojo raudonųjų žibintų kvartale. Jeigu nepatinka planuoti patiems, tai to ir nedarykite. Padarykite tik viena veiksmą – nuspręskite, kur norite keliauti. Visam kitam yra kelionių organizatoriai, kurie jums padės kelionę susiplanuoti pagal poreikius.
Vis dėlto, eidami pas organizatorius žinote kelis dalykus: kur norite keliauti, kiek laiko tam turite ir kokie jūsų prioritetai. Dažniausiai lietuviai keliauja dvi tris savaites, tiek, kiek gali ištrūkti iš darbų. Kai kuriose šalyse per tiek laiko fiziškai nepajėgsi visko pamatyti. Vadinasi, reikia apsispręsti, kas yra tavo kelionės prioritetas – ar nori daugiau gamtos, ar miesto ir t. t.
Tiems, kurie mėgsta planuoti, žinoma, reikia pradėti nuo informacijos paieškos. Tam yra išleisti kelionių vadovai (dažniausiai anglų kalba, bet yra kai kurių šalių ir lietuviškai). Tam yra visas internetas, kuriame galima pasiklysti. Kai iš kelionių vadovų jau susidarai savo mintį, ką nori pamatyti, ir pradedi dėlioti tą grandinėlę, visada kyla klausimų.
Pavyzdžiui, keliauji į Meksiką. Ten yra begalės piramidžių. Tu nepamatysi jų visų. Turi laiko pamatyti tris ar keturias piramides. Kyla klausimas, kuri iš jų geresnė. Tada ir gūglini, liaudiškai tariant, kokie atsiliepimai apie vieną ar kitą piramidę. Tada ir atsirenki tas dvi ar tris. Tai darbas su informacija. Lengvo kelio čia nebus, teks dirbti.
– Saugumo klausimai yra vieni svarbesnių, rengiantis į kelionę, ypač į tolimą. Kokius bendrus saugumo principus įvardytumėte? Ko nedaryti, ko vengti?
– Visų pirma, būtina saugoti savo pasą. Tai esminis dalykas. Paprastai dažniau keliaujant išsivysto refleksai, kaip ir kur laikyti pasą...
– O kur tai daryti? Kur jūs pati laikote pasą?
– Pavyzdžiui, aš niekada vakare į miestą neinu su pasu, jį palieku viešbutyje. Dieną, jeigu viešbutyje valomi kambariai, dažniausiai nešuosi pasą su savimi. Tačiau vėlgi, jeigu eini su maža rankine, kurią lengva nutraukti nuo pečių, geriau, kad paso ten nebūtų. Geriau, kad jis būtų kitoje saugioje vietoje – arba giliau kuprinėje, kurią ne taip lengva nuimti nuo pečių, arba galbūt dėkle prie juosmens. Yra visokių būdų saugoti tą pasą.
Kitas dalykas, kad ir kaip besisaugotum, gali atsitikti įvairių situacijų. Tada, žinoma, geriausia turėti paso kopiją. Būtų patartina ją laikyti atskirai nuo paso, o dar geriau ją laikyti elektroniniu formatu. Tarkime, prieš kelionę reikėtų išsisiųsti sau kopiją elektroniniu paštu. Bet kurioje šalyje, kur yra interneto prieiga, gali išsiimti tą savo paso kopiją.
Iš patirties galiu pasakyti, paso kopija labai praverčia. Tokiu atveju gali gauti leidimą grįžti į Lietuvą per vieną ar dvi dienas (Tai priklauso nuo sėkmės). Be paso kopijos tai gali užtrukti gerokai ilgiau.
– Kokių dar pavojingų situacijų patyrėte? Ko dar saugotis patartumėte iš savo patirties?
– Sakyčiau, kai keliauji vienas, reikia turėti akis kaktoje, nugaroje. Jeigu keliaujama dviese, trise, keturiese, natūraliai taip susiklosto, kad žmonės vieni kitus saugo. Atrodo, tu ir nesusitari, kad „aš dabar budžiu, o tu pamiegok“, bet natūraliai taip susiklosto. Žmonės kažkaip vienu metu neužmiega.
Ką aš patarčiau visiems keliautojams – nebūti drąsuoliais vos tik atvykus į šalį. Kad ir kiek paliekate improvizacijos savo kelionėje, kad ir kaip nenorite jos planuoti, bet vis dėlto susiplanuokite pirmas tris dienas ir turėkite nakvynes toms dienoms, kad tik atskridę galėtumėte važiuoti tiesiai į viešbutį, viską pasidėti, apeiti kelis kvartalus, apsižiūrėti, kokia situacija aplinkui.
Mano pagrindinė taisyklė tokia – atvažiuoti į naują miestą visada šviesoje. Reikėtų apsivaikščioti šviesoje. Po to gali vaikščioti ir vakare, jeigu matai, kad viskas gerai.
Negaliu taip konkrečiai tų visų patarimų suvardyti. Tie, kurie keliauja savarankiškai, išsivysto tokį sustiprintą savisaugos instinktą. Tiems, kurie nenori nemalonių situacijų, žinoma, paprasčiau keliauti su organizatoriais, kai kelionėje jais rūpinasi kelionės vadovas, kuris pasako, kur eiti, kur neiti, kaip elgtis.
– Jeigu keliautojas sako norintis vykti į Naująją Zelandiją, tačiau nerandantis kompaniono, o vienas vykti nenori. Ar galėtumėte ką nors patarti?
– Žmonės retai apie tai žino, bet jie gali kreiptis į kelionių organizatorių. Kelionių organizatorius dažniausiai ieško tam žmogui kompanijos. Pas mus yra paskelbta kelionė į Naująją Zelandiją, tai mums gali paskambinti vienas žmogus, du žmonės ar trys ir mes visus juos suporuojame, apgyvendiname, jeigu žmogus nenori mokėti brangiau už viešbučius, nes vienviečiai kambariai bus sąlyginai brangesni. Tokiu būdu jis gali rasti kompaniją, su kuo keliauti.
– Kur būtų galima gauti informaciją dėl būtinų skiepų?
– Yra dvi skiepų kategorijos. Vieni yra privalomi. Pavyzdžiui, vykstant į kai kurias šalis privaloma būti pasiskiepijus nuo geltonojo drugio. Jeigu nebūsite pasiskiepiję, neturėsite skiepų paso, jūsų neįleis į šalį.
Atsimenu, prieš dešimt metų buvo tokia istorija, kai Lietuvos krepšinio rinktinės neįleido į Braziliją, nes ji nebuvo pasiskiepijusi. Žodžiu, tai rimta. Prieš vykstant, ypač į egzotines šalis, reikia pasitikrinti internete. Užsienio reikalų ministerijos puslapyje ta informacija, kokie skiepai yra privalomi, turi būti.
Skiepas, liaudiškai tariant, įsigalioja po trijų, penkių dienų, savaitės. Vadinasi, reikia pasiskiepyti bent prieš savaitę ar dvi iki kelionės ir turėti įrašą pase.
– Geriau turėti grynųjų ar kortelę?
– Ir viena, ir kita. Turėti kortelę patogu tuo, kad nereikia vežtis daug grynųjų. Kartais tie užima daug vietos. Pavyzdžiui, 100 dolerių grynaisiais gali būti gero sprindžio aukščio krūvelė. Žinoma, kad turėti kortelę yra gerai.
Iš kitos pusės, kartais taip atsitinka, kad kelionėje tavo kortelės nepriima vietiniai bankomatai arba tu atsirandi tokiame kaime, kur nėra nė vieno bankomato arba yra vienas ir jame kaip tik baigėsi pinigai.
Nedidelę sumą grynųjų visada verta turėti.
– LRT radijo klausytojos pastebėjimu, pigiausi skrydžiai būna darbo dienomis, bet ar įmanoma kur nors pigiai nuvykti savaitgalį?
– Būna įvairiai. Jeigu kalbame apie Europos sostines, tame pasakyme gali būti kažkiek tiesos. Jeigu kažkur norima nuskristi savaitgaliui, trims ar keturioms dienoms, tai kalbame apie Europos miestus – Romą, Paryžių ir t. t.
Gali būti, kad skristi darbo dienomis yra šiek tiek pigiau, tačiau tai turbūt ne visada yra taisyklė. Reikia gana anksti pradėti ieškoti bilietų ir nuolat tikrinti jų kainas.
Kitas dalykas, patarčiau užsiregistruoti įvairių avialinijų puslapiuose, kad gautumėte jų naujienlaiškius. Tada į paštą ateina informacija apie įvairias akcijas. Tada gali pirmas sužinoti ir labai greitai nusipirkti bilietą skrydžiui, kuris galbūt bus netgi rytoj. Jeigu gali taip greitai susikrauti lagaminą, tai kodėl ne?
– Rengiantis kelionei susipakuoti lagaminą ar kuprinę tikrai gali būti tikras iššūkis. Kaip tai padaryti ir ko nedaryti?
– Tikra tiesa, susipakuoti kuprinę arba lagaminą yra iššūkis ir čia vėl pasakysiu tą patį – pradėkite kuo anksčiau. Na, nereikia to daryti prieš metus, bet pradėti planuoti, ko trūksta kelionei, ką reikia nusipirkti, galite ir prieš kelis mėnesius ar pusmetį.
Pavyzdžiui, jeigu keliausite į tropinio klimato šalį ir ten labai tikėtinas lietus, galima pradėti planuoti, kokių drabužių reikia. Jeigu jų neturite, galite palaukti kažkokių akcijų, nuolaidų, kai pas mus baigiasi vasara, lietaus sezonas, galbūt kažkokie drabužiai bus pigesni.
Visų pirma reikia susirinkti tuos daiktus ir juos išbandyti. Kelionėje nėra nieko blogiau kaip neišbandyti batai. Tai tikrai gali apkartinti nuotaika ir savijautą. Būtina išbandyti tai, ką nusipirkote kelionei, tam reikia laiko.
Aš pakuotis pradedu prieš savaitę. Tada pradedu kažkokią atranką, dėliojimą. Nėra taip, kad kasdien įdedu po vieną drabužį, bet, jeigu kažką išskalbiau, išdžiovinau, tai ir įdedu į lagaminą.
– Kokie yra būtiniausi daiktai?
– Sakyčiau, batai. Tai pagrindinis dalykas, ypač atsižvelgiant į visus niuansus. Pavyzdžiui, jeigu keliausite po Pietų Ameriką ar Aziją ir jums suplyš batai, gali būti, kad nerasite, kur nusipirkti jums tinkančių būtų, ypač, jeigu jūsų dydis 41, 42 ar dar didesnis. Kita fiziologija, kitokio ūgio žmonės, tai ir kitokio dydžio pėdos. Po to jums gali tekti nešioti gumines šlepetes. Batai labai svarbu. Taip pat, be abejo, svarbūs drabužiai, pasas, kreditinė kortelė – visi tie dalykai, žinoma, svarbūs.
– O vaistinėlė?
– Taip, ypač, jei žinote savo kūną ir tai, kokiomis ligomis jis mėgsta sirgti. Tačiau nenuperkamų daiktų nėra. Tuos vaistus, kurie labai reikalingi, būtina turėti, tačiau vaistus nuo galvos skausmo galite nusipirkti ir vietoje. Lotyniški pavadinimai visur vienodi.
Sakyčiau, kad apskritai apsikrauti neverta. Ypač, jeigu planuojate keliauti su kuprine. Žinokite, kad visa tai teks nešti patiems. Tik per keliones tu atrenki, kas yra tavo limitas, ką tu gali neštis ir jaustis gerai.
– Pasirengti kelionėms, susirandant tinkamą partnerį, draugiją taip pat labai svarbu. Kokie jūsų pagrindiniai patarimai?
– Iš tikrųjų draugus pažinsite būtent kelionėje. Galbūt jie Lietuvoje jums atrodys vienaip, tačiau kelionėje jūs iš tikrųjų juos pažinsite. Galbūt jais nenusivilsite, toliau su jais draugausite, bet niekada su jais nekeliausite.
Taip gali būti, nes kelionėse atsiskleidžia visi įpročiai, kurie, būnant savoje šalyje, tavęs neerzina. Jeigu kelionėje vienas – vyturys, kitas – pelėda, tai gali baigtis tuo, kad kelionę pabaigsite atskirai. Tokie niuansai parodo, kad kelionės metu tau vis dėlto ne pakeliui. Lietuvoje vėl viskas bus gerai.