Kaip paaiškino Lietuvos oro uostų komunikacijos vadybininkė Agnė Mažeikytė, oro uoste veikia trys personalo grupės: oro bendrovės, oro uostas ir antžeminio aptarnavimo bendrovės.

„Antžeminio aptarnavimo bendrovės reguliuoja visą įlaipinimą, bagažo krovimą, keleivių registraciją, lėktuvo pasitikimą, krovinių aptarnavimą, viso šito dalyko oro uostas kaip įmonė nevykdo. Taip, mes kiek galime prižiūrime, kiek galime tarpininkaujame, bet mūsų darbuotojai tuo neužsiima. Oro uostas yra tik kaip infrastruktūros objektas, o aviacinis saugumas Vilniuje taip pat yra oro uosto. Pasaulyje yra valstybių, kur saugumas yra privatizuotas, tačiau yra oro uostų, kur oro uostas pats teikia savo aptarnavimą. Yra įvairiausių modelių, variantų“, – teigė A. Mažeikytė.

Anot jos, žmonių kaupimas prieš skrydį yra vykdomas dėl to, kad būtų greičiau aptarnaujamas lėktuvas.

Vilniaus oro uosto vieta, kur tenka laukti keleiviams prieš skrydį
Ryanair

„Žemų kaštų skrydžio bendrovės, priklausomai nuo aviakompanijos, turi 25 minutes nuo to laiko, kai jis atrieda į stovėjimo aikštelę iki to laiko, kol jis iš jos išrieda į kitą reisą. Per tą laiką atvykę žmonės turi būti išlaipinti, lėktuvas vis tiek turi būti apžiūrėtas, kažkokios valymo procedūros atliekamos ir tada jau turi būti sulaipinti žmonės, papildyti degalai, o tada lėktuvas jau privalo pajudėti“, – aiškino Vilniaus oro uosto atstovė.

Wizz Air

Tuo tarpu tradicinės oro bendrovės gali pačios pasirinkti, kiek laiko ant žemės joms reikia. Tai gali būti ir 45 minutės, gali būti ir valanda. O žemų kaštų oro bendrovės taip pasirenka todėl, kad jos galėtų atlikti daugiau skrydžių per vieną dieną.

Wizz Air
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)