Pirmoji stotelė: Panama City!
Temperatūra: +33’C (iš po speiguotos Lietuvos jausmas tarsi būtų +40, bet gyvensim)
Kelionės diena: 3/60
Nuvažiuotas atstumas: 0-50 km
Na ir kaip?
Dar kartą kelionę pradedame patirdami kultūrinį šoką - važiuojant į Centrinę Ameriką tikėjomės pasinert į šurmulį, bardaką ir skurdą, bet (ir vėl) čia žmonės gyvena geriau už mus! Šimtai dangoraižių, didžiausi Pietų Amerikos prekybos centrai, gatvėse nematyti senesnio automobilio nei 2005 m., jie net Uber’į vairuoja su 2017 m. Range Rover!
Ir, pasirodo, čia nieko nuostabaus - juk panamiečiai turi aukso kasyklą - vieną svarbiausių pasaulio vandens kelių, t.y. Panamos kanalą, kuris suneša trečdalį šalies biudžeto. Jo statybas pradėjo Prancūzai, tačiau po keliolikos metų ir keliasdešimties tūkstančių darbininkų mirčių jie pasidavė. Kanalą galų gale pabaigė Amerikiečiai ir tik visai neseniai jo kontrolę grąžino Panamai.
Laivams kelionė iš Atlanto vandenyno į Ramųjį tęsiasi apie 80 km, užtrunka apie 8-10 valandų ir priklausomai nuo svorio gali kainuoti daugiau nei 500 000 USD, tačiau sutaupo apie mėnesį plaukimo aplink Pietų Amerikos žemyną. Kanalas toks svarbus pasauliui, kad didieji laivai statomi pagal šliuzų dydį, t.y. ne didesni nei 32,3 m. pločio ir 294,1 m. ilgio.
Leisdami laiką prie Miraflores šliuzų, turėjome garbę pamatyti vieną didžiausių pasaulyje turistinių laivų Queen Elizabeth, kuris talpina daugiau nei 2000 keleivių ir kurio ilgis prilygsta Vilniaus televizijos bokštui, o aukštis - Fabijoniškių monolitui.
Pirmasis Panamos miestas buvo pastatytas maždaug ten, kur ir šiuo metu yra miesto centras. Tačiau priešams jį sunaikinus, vietiniai persikėlė kelis kilometrus į vakarus, į uolėtą pusiasalį, kurį buvo lengviau apginti. Prasidėjus kanalo statyboms ir sparčiam miesto augimui, miesto elitas apleido šį senamiestį, kuris dabar žinomas Casco Viejo vardu ir yra saugomas Unesco.
Ten mums pavyko surasti seniausią vietinį restoraną - Cafe Coca cola ir būti aptarnautiems jauniausios vietinės padavėjos.
Dar viena įspūdinga vieta, tai Hard Rock Hotel, kuriame įsikūręs aukščiausias baras - naktinis klubas visoje Lotynų Amerikoje, kuris mus priėmė vienam įsimintinam gimtadieniui atšvęsti! (istorija nutyli jubiliatės amžių ir vakaro pabaigą).
Panamos miestą palikome važiuodami dar vienu žibančiu Uber’iu ir ašaromis akyse. Atsisveikinome su ką tik sutiktais keliautojais, kurių nors ir neturėjome laiko gerai pažinti, bet kuriuos jau norisi vadinti draugais: „O gal apsisukam ir pasiliekam dar bent vienai nakčiai?! Stooop the train, I'm leaving…"
Žinutės paraštėse:
Vytautas: Pasitarę nusprendėme, kad nuo šiol kiekvienais metais stengsimės vasarą mažiau dirbti, o žiemą daugiau atostogauti.
Austėja: Jeigu septintoje klasėje, kai geografijos mokytoja papasakojo apie Panamos kanalą, būčiau žinojus, kad šiandien čia atvažiuosiu - būčiau visus kanalus išmokusi, ir sąsiaurius, ir salas, ir jų paplūdimius.
Daugiau keliautojų įspūdžių - jų Facebook paskyroje „Va kaip būna“.
