Senamiestis saugomas UNESCO yra didelis ir jaukus, daug vingiuotų gatvelių ir vyninių. Žymiausios bažnyčios – tai romaninė Porto katedra, įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, Santa Clara bažnyčia, XIV a. Sao Francisco bažnyčia, išsiskirianti paauksuotais medžio drožiniais, jos auksavimui sunaudota 400 kg aukso, Igreja dos Clerigos bažnyčia su 75 m aukščio bokštu, nuo kurio galima apžvelgti visą miestą.
Garsiausias – spalvingasis Ribeiros kvartalas, jame gausu tradicinių plytelėmis puoštų namų. Kadaise Ribeira buvo prekybos rajonas, krantinėje buvo dokai, atplaukdavo prekybiniai laivai. Dabar ji vilioja turistus, yra daug barų ir naktinių klubų. Na, o Barredo kvartalas – nepasikeitęs nuo viduramžių. Palacio da Bolsa – buvęs biržos pastatas, tai neoklasikiniai, pompastiški XIX a. rūmai.
Įdomybės: Avenida dos Aliados – pagrindinė Porto gatvė, kurioje įsikūrusi miesto Rotušė. Rua Santa Catarina – pėsčiųjų gatvė su daugybe parduotuvių. 1886 m. pastatyto Dom Luis tilto arka buvo pati didžiausia tokio tipo arka pasaulyje. 352 metrų Ponte de D. Maria Pia geležinkelio tiltą per upę suprojektavo G.Eifelis. Vila Nova de Gaia priemestis garsėja vyno rūsiais ir siūlo degustacijas bei ekskursijas. Aplankykite Geležinkelio stotį Sao Bento, išpuoštą dailiosiomis azulejo plytelėmis.
Sakoma, kad Portugalija – tai šalis, kur niekas neskuba. Todėl ir aptarnavimas kavinėse nebus itin aukštos klasės, tad nenustebkite, jeigu padavėjas atneš ne tą patiekalą. O štai taksi čia greiti: mat, taksistai mieste gali lėkti 100 km/h, o užmiestyje ir 160 km/h.
Kaimelis išpopuliarėjo ir tapo lankomas turistų nuo 1960-ųjų, kai olandų režisierius Bert’as Haanstra jį parodė savo filme. Labai čia lankytis mėgsta Kinijos turistai. Kaimelyje gyvena 2620 gyventojų, o kasmet jį aplanko 150 000 – 200 000 kinų turistų. Kanalais čia plaukioja kas kuo turi: įprastomis valtimis, pripučiamomis valtimis, nedideliais kateriukais, kuriuos galima ir išsinuomoti.
Kai įsijausite į „pomalo“ ritmą, tuomet galite aplankyti įžymias miesto vietas – senamiestį, kur kiekvienas gatvės akmuo turi savo istoriją. Senamiestį supančios sienos yra 1,940 metrų ilgio – tai vienos iš gražiausių fortifikacijos sistemų Europoje: su 3 apskritais, 12 stačiakampių ir 2 dviejų kampų tvirtovėmis bei 15 bastionų. Kai kur sienos siekia 25 m aukštį, nuo jų atsiveria puikūs vaizdai.
Pagrindinė Dubrovniko gatvė – Stradun. Joje gausu parduotuvių, kavinių, restoranų. Lazareti pastatas nėra romantiška vieta – tai karantino pastatas, geriausiai išsilaikęs tokio tipo pastatas viduržemio šalyse, pastatytas XVII a., siekiant sustabdyti infekcinių ligų plitimą. Visi atvykę sausumos keliais ar laivais į miestą turėjo čia išbūti 40 dienų karantino laikotarpį.
Motorizuoti laivai vežioja lankytojus į Lokrum salą. Tai viena įdomiausių ekskursinių vietų: pušys, egzotiniai tropiniai augalai, takeliai pavėsyje, gražūs paplūdimiai ir nuostabus vaizdas į Dubrovniką bei atvirą jūrą. Parko viduryje yra vienuolių Benediktinų XII a. vienuolynas, paverstas Austrijos erchercogo Ferdinando Maksimiliano Habsburgiečio, kuris turėjo tą salą, vasaros rezidencija.
Insbrukas yra vienas iš didžiausių slidinėjimo pasaulio miestų. Insbruko Olimpija Ski World pasas – tai galimybė kiekvienam slidininkui atrasti tinkamo lygio reljefo trasas. Miestas taip pat garsėja savo istorija ir architektūros paminklais.
Hofburgo imperatoriškieji rūmai pradėti statyti XV a. yra lankomiausia miesto vieta – tai trečias pagal svarbumą architektūros paminklas visoje šalyje, XVII a. tapo karališkąja rezidencija, šiandien čia veikia muziejus.
Imperatoriškasis Insbruko sodas yra šalia imperatoriškųjų rūmų, pradėtas kurti XVI a. jame buvo auginamos daržovės ir vaisiai Ferdinando II šeimai. Jo stilius vis kito, šiuo metu tai 10 ha sodas su daug gražių medžių, vandens telkinių.
Ambras pilis. Ferdinandas II įkūrė šią pilį ir ja labai didžiavosi, gražiausia joje – 43 m ilgio Ispaniškoji salė. Tai – renesanso stiliaus interjero palikimas. Garsus mieste Imperatoriaus Maksimiliano I-ojo pastatytas Auksinis stogas. Galite aplankyti unikalų Europoje Audioversum – klausos muziejų, kuris suteiks nepamirštamų įspūdžių. Taip pat visai nebrangu bus aplankyti Alpių zoologijos sodą kalnuose arba tiesiog mėgautis nepaprasto grožio senamiesčiu su kalnų panorama.
Aukštutinėje dalyje senovėje gyveno miesto turtingieji, o Žemutinėje – amatininkai. Vokiečių 1190 m. įkurtas miestas-tvirtovė greit išgarsėjo savo pirkliais ir amatininkais, viduramžiais jame buvo įsikūrę net 19 skirtingų gildijų. XVIII a. miesto sienoje buvo 39 gynybiniai bokštai, šiai dienai jų išlikę devyni. Dauguma gyventojų rumunai. Sibiu gyvena didžiausia Rumunijoje vokiškoji bendruomenė, jie miestą vadina savo vardu „Hermannstadt“. Sibiu 2007 m. buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, mieste buvo atlikta daug rekonstrukcijų, todėl senamiestis dabar – nepriekaištingas.
Barokiniuose XV a. Brukentalio rūmuose įsikūręs Nacionalinis muziejus (Muzeul National Brukenthal), kurį sudaro padaliniai, išsibarstę po visą miestą. Huet aikštėje įsikūrusi XIV a. Evangelikų liuteronų katedra su septyniais skirtingo lygio keturkampiais bokštais – aukščiausia Transilvanijos regione, išlikę gotikinių statinių. Svarbiausia miesto aikštė – Didžioji aikštė (Piata Mare), yra žinoma nuo XV a., kuomet čia šurmuliavo grūdų turgus. Šioje aikštėje išlikęs XIII a. Tarybos bokštas (Turnul Sfatului).
Bizantinio stiliaus šv. Trejybės stačiatikių katedra, pastatyta 1902-1906 m. yra viena iš religinių stačiatikių centrų Rumunijoje, yra ir barokinė XVIII a. katalikų bažnyčia. Vienas svarbiausių miesto simbolių – Melo tiltas yra pirmasis geležinis tiltas Rumunijoje. Dumbrava Sibiului gamtos parkas užima 960 ha ir yra 4 km nuo miesto centro, čia yra zoologijos sodas ir etnografijos muziejus.
