Tačiau iš šimtų istorijų labiausiai smalsumą žadina ir šiurpuliukus varo pasakojimai apie šias Londono vietas…
Buvęs karinis štabas, šiandien Maggs Bros – antikvarinis knygynas. Jame gyveno daug žymių istorinių asmenybių – pavyzdžiui, ministras pirmininkas George’as Canning’as bei paslaptingas ponas Myers’as, kuris tapo surūgusiu atsiskyrėliu po to, kai jį paliko sužadėtinė.
1900 m. Peter’io Underwood’o knygoje „Haunted London“, Maggs Bros buvo paminėtas kaip namas, kuriame labiausiai vaidenasi. Pasakojama, kad namo palėpėje šmėkščioja jaunos moters dvasia. Dar visai jauną ją išprievartavo dėdė, ir, nepakėlusi tokio emocinio šoko, ši iššoko pro viršutinį langą – nusižudė.
Anot istorinių šaltinių, merginos dvasia baugina žmones priimdama rudo rūko formą. 1872 m. Lordas Lyttleton’as, apsistojęs palėpės kambaryje, kuriame tariamai vaidenasi, į kažką naktį šaudė, bet ryte nerado karabino kasetės. 1879 m. kambarinė pasiliko tame kambaryje miegoti ir per naktį išprotėjo, o kitą dieną numirė psichiatrinėje. 1887 m. name apsistojo jūreiviai iš HMS Penelope, o ryte vienas jų buvo rastas negyvas, nes, bėgdamas iš namo, užkliuvo, griuvo ir užsimušė.
1535 m. namą pastatė Ralph’as Sadlier’is, Henrio VIII dvariškis. Vėliau šis pastatas buvo hugenotų šilko audėjų, moterų mokytojų, dvasininkų ir pirklių namas.
Tai net kelių vaiduoklių namas, o naktį jame galite išgirsti staugiant šunis. Sakoma, kad tai – vilnos pirklio John’o Machel’o šunys. Ir šiandien į šį namą atvesti šunys suklūsta, kažko gąsdinasi.
Taip pat čia yra „Baltoji ledi“ Frances, kuri mirė gimdydama 1574 m. Žmonės sako matę jos vaiduoklį, sklandantį aplink pastatą, o per pastato renovaciją 1990 m. studentas sakė matęs panelę mėlyna suknele sklandant virš namo.
Jeigu nesibaiminate šmėklų, galite čia apsilankyti: bilietas suaugusiems 3,50 £, vaikams – 1,00 £.
Žinomas kaip Londono Grand Hotel, viešbutis yra įsikūręs Marylebone rajone. Buvo pastatytas 1863-1865 m. ir tais laikais atsiėjo apie 300,000 £.
Saugokitės 333 kambario – jame labiausiai vaidenasi. 1973 m. čia apsistojo BBC radijo diktorius Alexander James-Gordon’as. Nubudęs naktį jis priešais savo lovą išvydo fluorescentinį kamuolį, primenantį gydytoją Viktorijos laikų drabužiais. Diktorius jo paklausė, ko šis norįs, o vaiduoklis ėmė plaukti link jo sakydamas, kad nupjaus jam kojas ir išplėš rankas. Diktorius pabėgo.
Naktis čia kainuoja apie 300 £. Jei nesate pasiryžę tiek mokėti už vaiduoklių medžioklę, užsukite popietės arbatėlės: asmeniui nuo 44 £.
William’as Chinnery Mitchell`as šį pastatą pasistatė kaip privatų namą. 1950 m. namas buvo paverstas viešbučiu. Pasakojama, kad čia yra keli vaiduokliai.
1989 m. viešbučio vadybininkas rodė lankytojams viešbutį. Kaip tik tuo metu keletas vaikų prabėgo rėkalodami ir trankydami durimis. Kai registratorius norėjo liepti tėvams apraminti savo vaikus, patikrinęs registracijos knygą, užregistruotų vaikų nerado… Vadybininkas kartą net su jais kalbėjo – paprašė apsiriboti tik viršutiniais aukštais. Vaikai pasirodė itin paklusnūs.
Pasirodo ir nežinomo žmogaus šmėkla pastato rūsyje, personalo kambariuose, virtuvėje, viršutinio aukšto miegamuosiuose. Darbuotojai tikina, kad kartais jaučia, jog kažkas yra kambaryje, ar girdi kažką kalbant ir juokiantis, girdi žingsnius.
Čia galite ir apsistoti nakčiai už 99 £.
Viešbutis yra įsikūręs ant XVIII a. miesto namo pamatų.
Sakoma, kad čia pasirodo Dr. John’o Cumming’o vaiduoklis – ministro, kuris buvo apsėstas apokaliptinių pranašysčių ir antikatalikiškų pažiūrų. Šaltomis žiemos naktimis jūs galite pamatyti jo dvasią viešbučio poilsio zonoje.
Dvivietis kambarys – apie 160 £.
Įsikūrusi Holborne ši smuklė buvo pastatyta 1875 m. Pastatas yra pastatytas ant seno kalėjimo pamatų. Šis pub’as ir šiandien naudoja senas kalėjimo kameras alui laikyti…
Pub’o darbuotojai sako, kad pavargo nuo tiriamųjų kelionių į rūsį, kai reikia eiti žiūrėti, kas ten dedasi. Buvę atvejų, kai rūsyje pačios išsijungia šviesos, užrakinamos durys ir sklinda keistas triukšmas. Vieną 1996 m. šeštadienį smuklės vadybininkas valė rūsį, kai durys pasistūmė ir užsidarė, šviesa užgeso. Nors jis bandė duris atidaryti, šios nejudėjo. Laimei, jo beldimą išgirdo žmona ir nuėjo padėti – iš išorės durys atsidarė kuo lengviausiai.
1999 m. gegužę rūsyje dirbo du elektrikai – suvyniojo kilimus, atkėlė grindis. Kai vienas jų pajuto, jog kažkas stuksena į petį čiaupu, pamanė, kad kolega, tačiau kolega tą neigė. Grįžę prie darbo abu vyrai išvydo, kaip susukto sunkaus kilimo ritinys, kurį jie buvo suvynioję, pakilo į orą ir nukrito ant grindų.
Sakoma, kad šiame pastate dar prieš 1663 m. buvo įsikūręs pub’as. Dabartinis pastatas datuojamas XVIII a., manoma, kad pavadintas kolbos vardu, kai čia buvo parduodami garsūs Hampstead’o šulinių mineraliniai vandenys.
Keli vaiduokliai pasirodo smuklėje. Viena iš šmėklų – ispanų bufetininkė, pasikorusi rūsyje dėl nelaimingos meilės muitininkui. Yra mačiusių ir žmogų raitininko uniforma – pasakojama, kad jis perėjo kambarį link pagrindinio baro ir sulindo į stulpą. Dar teigiama, kad šis pub’as buvo lavonų skrodimo vieta: pavogti švieži kūnai iš Highgate kapinių būdavo atvežami čia.
Pub’as įsikūręs Hampsted Heath rajone. Tai nuostabus, ąžuolu dengtas pub’as su mielu soduku. Pastatytas 1585 m. kaip Ispanijos ambasadoriaus Anglijoje sodyba. Žymūs nuolatiniai lankytojai: Dick Turpin (plėšikas), Joshua Reynolds (atlikėjas), Byron ir Keats (poetai).
Stokeris pasinaudojo pasakojimais apie šio pub’o vaiduoklius savo Drakuloje, o Keats parašė „Ode to a Nightingale“ pub’o sodelyje. Pastatas buvo konvertuotas į užeigą Francesco ir Juan’o Porero, kurie stojo į dvikovą dėl moters. Juan’as buvo nužudytas ir pakastas užeigos sode, jo vėlė čia ir pasirodo. Yra pranešimų, kad dažnai matoma vaiduokliška žmogaus figūra kitapus kelio – galbūt tai Dick’o Turpin’o šmėkla? Taip pat tikinama, kad pub’o sode vaidenasi baltai apsirengusi moteris. Manoma, kad ji – Turpin’o auka. Lankytojai praneša, kad einant lauku, kažkas juos čiumpa už drabužių, nors aplink nieko nėra…
Šis tradicinis pub’as Islingtone gyvuoja nuo 1830 m. Čia vaidenasi moteris ir mergaitė Tiudorų laikų drabužiais. Merginą galima išgirsti prie baro, kai pub’e tuščia, prieš susirenkant lankytojams. Ji verkia ir tranko durimis. Pub’o lankytojai sako, kad taip dažniausiai nutinka kiekvieno mėnesio pirmą sekmadienį.
Kai paranormalių reiškinių tyrėjas apklausė buvusį pub’o savininką, šis sakė, kad „jo žmona ir dukra buvo jau pripratusios prie garsų, lyg mažas vaikas greitomis tipentų. Tai paprastai nutikdavo po pietų“.
Pub’o pavadinimas kilęs nuo varpų skaičiaus šalia esančioje Kristaus bažnyčioje. Jis siejamas su dviem Džeko Skerdiko aukomis – Annie Chapman ir Mary Jane Kelly. Teigiama, kad Chapman gėrė pub’e prieš savo mirtį, o Kelly stoviniuodavo prie pub’o, nes dirbo prostitute – jos sudarkytą kūną rado gulintį skersai gatvę priešais smuklę.
XIX a. pub’e apsilankęs aiškiaregis atsisakė eiti į viršutinio aukšto kambarį: teigė, jog ten buvo nužudytas kūdikis. Tyrinėtojas Lindsay Siviter’is rado maišą, kuriame buvo Viktorijos laikų kūdikio drabužiai supjaustyti peiliu (rasta šalia kambario, į kurį nėjo aiškiaregis.)
1990 m. pub’o darbuotojai pranešė matę šmėklą: seną vyrą Viktorijos laikų drabužiais. Taip pat pranešė, kad pabudo naktį, o šalia jų lovoje gulėjo vaiduoklis, tačiau išnyko ėmus šaukti. 2001 m. pub’e gyvenęs nuomininkas teigė, kad kai jis liko vienas, pastate girdėjo vaikštant ir juokiantis už durų, o lipant laiptais žemyn jį kažkas nustūmė.
11. Bow Bells, 116 Bow Rd, London, E3 3AA
Išsidėstęs Mile End Road gale, pub’as buvo pastatytas 1860 m. priešais geležinkelio stotį. Moterys pasisaugokite: vaiduoklis krečia išdaigas moterų tualetuose. Jis pravardžiuojamas „Phantom Flusher“, nes nuleidžia vandenį, kai jūs naudojatės tualetu. 1974 m. seanso metu buvo prašyta, kad vaiduoklis pasirodytų, tačiau durys taip stipriai trinktelėjo, kad išbyrėjo durų stiklai. Taip pat teigiama, kad vaiduoklis pasirodo kaip rūkas, kylantis nuo baro grindų.
