Šalia salų yra garsus Malstriomo sūkurys, kuris atsiranda dėl potvynių ir atoslūgių – jį yra aprašęs savo romane rašytojas Žiulis Vernas. Klimatas čia pakankamai šiltas dėl Golfo srovės ir jos atšakų įtakos, todėl kalnų papėdėse žaliuoja vešli augmenija. Kalnų smailės aštrios, kartasi iš vandens šaunančios stačiai į viršų, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje jose ima boluoti sniego lopiniai.
Vikingų muziejuje Lofotre „Baltoscandia 2016” ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo valties formos dviejų galų namą, kuriame galima susipažinti su vikingų buitimi ir gyvenimo būdu. Mums netikėta staigmena, vikingų rūbais vilkinti ir ekskursijas vedanti, lietuvaitė Viktorija. Ji Vilniuje studijavo skandinavistiką, o dabar tęsia vikingų epochos ir senosios norvegų kalbo studijas Oslo universitete.
Lofoteno ir Vesteralenų salos sudaro vieną Lofotų salyną. Keliaujame į Andoy salą, kur aplankome lietuvių įkurtą „Andoy fiske camp“, siūlančią žvejybos pramogas. Čia atvykę turistai iš Lietuvos ir viso pasaulio gali mėgautis žvejyba Norvegijos jūroje, stebėti banginius, delfinus bei šiaurinę gamtą. Šiauriausias Europos kyšulys Nordkapas - 307 m uola, besileidžianti į Arkties vandenyną.
Tai traukos vieta, kurioje norisi pabuvoti visą dieną, čia per metus apsilanko per 200 tūkstančių keliautojų. Pavadinimą kyšuliui 1553 m. davė anglų keliautojas Richard Chancellor, kuris ieškojo šiaurės rytų jūrų kelio į Aziją. Nordkape lankėsi ir Baltoskandijos idėjos puoselėtojas prof. Kazys Pakštas, kurio pėdsakais mes ir keliaujame.
Po Nordkapo, mūsų ekspedicijos kelias pasisuka namų link, iki šiol vis nuo jų tolome, o dabar sparčiai artėjame link Lietuvos. Kiruną aplankome dėl jos garsėjančių geležies rūdos kasyklų. Nusileidus į puskilometrio gylį, pajuntame deguonies stygių, kuris sukelia žiovulį ir mieguistumą.
Apžiūrime muziejų ir susipažįstame su kalnakasybos istorija, bei ekologišku išmaniųjų technologijų gamybos procesu. Kiruna – tai Švedijos samių sostinė, jų kalba reiškia „baltą paukštį“, čia yra įsikūręs jų parlamentas.
Samiai arba lapiai turi savo vėliavą, tačiau valstybės neturi ir gyvena keturiose šalyje: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Jų kalba priklauso ugro finų kalbos grupei, o pagrindinis užsiėmimas elnininkystė. Šiandien bandoma išsaugoti ir užfiksuoti jų unikalią kultūrą. Šalia samių parlamento puikuojasi didžiausia gotikos stiliumi pastatyta medinė bažnyčia. Pasiekus Baltijos jūros Botnijos įlanką, kraštovaizdis keičiasi, kalnus pakeičia kalvos, aukštapelkės ir miškatundrė.
Turku universitete įvyko šeštoji konferencija, pristatanti mūsų ekspedicijos tikslus ir siekius. Konferencijoje dalyvavo Suomijos Geografų draugijos prezidentė Vanna Maki, ji papasakojo apie šios draugijos istoriją ir jos veiklą. Konferencijoje dalyvavęs studentas iš Irano Davudas ir sužinojęs tolimesnius mūsų ketinimus keliauti per pasaulį, pasisiūlė mums talkinti ir dienoraštyje įrašė: „Tikiuosi jus pamatyti Irane 2018 metais“.
Bendra nuotrauka atminčiai šalia universiteto primins „Baltoscandia 2016” ekspedicijos apsilankymą senojoje Suomijos sostinėje. Aplankėme Turku katedrą, kurioje yra išlikęs lietuviškas istorijos akcentas – koplyčia su Kotrynos Jogailaitės palaikais. Suomijos kunigaikštienė, Švedijos karalienė (1552-1569, jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė buvo Švedijos karaliaus Jono III-ojo žmona ir Zigmanto Vazos motina.
Ramiai banguoja Baltija, mes „Viking line“ kelte plaukiame iš Helsinkio į Taliną. Laivo denis trumpam virto radijo studija, kurioje pasidalinome savo įspūdžiais ir nuotykiais iš Skandinavijos šiaurės.
