Triufeliai auga nedideliame plote Istrijos pusiasalio centre, kaip tik ten, kur Paladini kaime įsikūrusi Karličų sodyba. Brangiausių pasaulyje grybų zona plyti aplink triufelių miestu vadinamą Buzetą, nuo jo driekiasi į pietus už Pazino, vakaruose apima Motovuną, o rytuose siekia Učkos kalnų papėdę. Labiausiai triufeliams patinka drėgna, pilka dirva prie Mirnos upės. Šie grybai tarpsta po žeme, kai kurių viršūnėlės išlenda į paviršių.
Iš triufelių miesto, kuriame apsistojome, iki Paladini kaimo – vos 12 kilometrų. Pasigrožint apylinkių vaizdais automobiliu čia galima atriedėti per pusvalandį. Kelio vingiai kviečia sustoti kas kilometrą, vienur atverdami kalvomis vilnijančius vynuogynus, kitur - saulės paauksintas alyvmedžių giraites, o šalia Karličų sodybos – mėlynus ežerėlio vandenis.
Triufelių karalystėje gyvenanti Karličų šeima neseniai įkūrė pirmąją Kroatijoje triufelių plantaciją. Atsistojęs prie ją žyminčio ženklo, Ivanas mosteli jaunos ąžuolų giraitės pusėn. Kol kas triufelių gijos driekiasi, tarpsta ir bręsta po žeme, tačiau po keleto metų užderės gausus derlius. Sėkmę jau pranašauja į paviršių išlindęs vienas kitas gumbelis.
Kol Ivanas rodo plantaciją, šunys ir vėl krūmuose. Tenka liautis kalbėjus ir bėgti iš paskos. Jei nespėsi, šuo, suradęs triufelį, jį suės. Sėkmingą medžioklės dieną net ir prižiūrimas šuo suėda puskilogramį triufelių. Du šunys – jau ir kilogramas… Kad taip nenutiktų, Ivanas nuolat veiksme – šunį reikia stebėti, laiku sustabdyti, tikrinti nasrus. Betė ir Kendi nerimsta, inkščia, čiaudi, purto kailį. Už kiekvieną rastą triufelį Ivanas šunims atsilygina sausainiu.
Geriausiai triufelius užuodžia Lagotto Romagnolo veislės šunys, tokie kaip Betė ir Kendi. Be ypatingais triufelių suuodimo genais garsėjančios porelės, Ivano šeima turi dar keturis kitų veislių medžiotojus, tik ir laukiančius savo progos ištrūkti į mišką. Visi šeši šunys medžioja pakaitomis, o laisvalaikiu tupi voljere. Kartais į triufelių medžioklę su jais išsiruošia tėtis Goranas, kartais mama Radmila.
Pasak Ivano, bet kurį šunį galima išmokyti medžioti triufelius, tik pradėti treniruoti reikia anksti, sulaukusį vos trijų mėnesių. Tuo užsiimti turi šuniui artimiausias žmogus, kuris su juo praleis daugiausia laiko ir su kuriuo šuo vėliau ieškos triufelių. Nors šuns mokymas – rimtas dalykas, jam tai turi atrodyti lyg žaidimas: “šuo tau randa triufelį, tu jam iš kišenės ištrauki sausainį – ir mainai įvyko”.
Kol lakstome po mišką paskui Ivaną ir šunis, sužinome įdomių dalykų. Kad ir tai, jog triufelis tinkamas iškasti tik tada, kai šuo jį užuodžia. Nesubrendusių triufelių, nors ir kyšančių virš žemės, šuo neužuodžia. Tikrai – radęs triufelį po medžiu, Ivanas kiša Betės snukį arčiau, kad pauostytų. Šuo į išlindusią juodą viršūnėlę nekreipia dėmesio, jos net nemato. Įsitikinęs, kad dar ne laikas, Ivanas pasižymi triufelio vietą ir pasitraukia.
Baigiantis medžioklei Ivanas užsimena, kad Buzeto miškuose, kur auga geriausi triufeliai, gyvena nuodingiausia Europos gyvatė vipera ammodytes. Anot jo, triufelių medžioklei čia labiausiai tinka maišyti šunys – jų imunitetas stipriausias, jie atsparūs ligoms, gerai ištveria lietų ir šaltį.
Iš triufelių medžioklės grįžtame į kalvelėje geltonuojančią Karličų sodybą Vila Maslina. Alyvmedžių sodo apsupta vila pastatyta iš mėlynojo Istrijos akmens, joje įrengti penki kambariai svečiams, baseinas ir didžiulė terasa su staliukais. Pastaroji reikalinga tam, kad tilpų visi, norintys paragauti Karličų šeimos gaminamų triufelių produktų. Šiandien terasoje mes tik dviese, bet mūsų laukia triufelių patiekalais nukrautas didelis stalas. Prie jo šeimininkauja Radmila Karlič ir bičiulė Kristina Petohleb.
Kristina vaišina taurele Istrijos vyšnių likerio, Radmila kviečia prie stalo. Čia ragaujame triufelių užtepėlę Tartufata, sumaišytą su švelniu varškės kremu, po jos – karvės ir ožkos sūrį su triufeliais, mirkome duoną triufeliniame aliejuje, užsikandame vytintos dešros su triufelių gabaliukais, šaukštais semiame triufelinį medų... Tai tik pradžia. Radmila kaitina keptuvę pagrindiniam patiekalui – triufelių kiaušinienei – paruošti.
Skanėstas maloniai nuteikia gomurį, sode čiulba paukščiai, saulė glosto alyvmedžių šakas. Ko dar trūksta iki laimės aukštumų? Klausiu Radmilos, ar kasdien valgo triufelius ir mėgaujasi tokiais vaizdais pro langus. Radmila šypsosi, neišduoda paslapčių. Sako, kartais ant sviesto pakepintus triufelius beria į makaronus, kartais žalius pjausto ant mėsos. Tam, kad galėtų taip gyventi, tenka daug dirbti, svečiams įtikti, produktus gaminti, triufelių miške ieškoti. Juk viešbutis, baseinas, parduotuvė, šunys, sodas...
Be Karličų, triufelių degustacijas rengia dar trys šeimos, o triufelių rinkimo licencijas turi maždaug tūkstantis žmonių. Be šio dokumento triufelių miške liesti nevalia. Nelegaliems triufelių rinkėjams ir pardavėjams gresia didžiulės baudos. Licencija nepigi – metams kainuoja 250 eurų. Be to, jos taip lengvai nenusipirksi, tenka lankyti dviejų dienų triufelių rinkimo kursus ir laikyti egzaminą. Po dešimties metų kursus reikia pakartoti, o egzaminą perlaikyti iš naujo. Kursai irgi kainuoja - laiko, pastangų, pinigų.
Istrijoje auga juodieji ir baltieji triufeliai. Juodųjų triufelių, skirstomų į vasarinius ir žieminius, sezonas tęsiasi visus metus. Jie pigesni už baltuosius - kilogramas juodųjų triufelių kainuoja maždaug 400 eurų. Rugsėjo mėnesį prasideda ypatingųjų - baltųjų - triufelių sezonas, besitęsiantis iki sausio. Ta proga Buzeto mieste kasmet antrąjį rugsėjo savaitgalį rengiama triufelių šventė. Aikštėje kepama didžiulė triufelių kiaušinienė iš 2000 kiaušinių ir 10 kilogramų triufelių. Ji maišoma toną sveriančioje trijų metrų skersmens plieninėje keptuvėje.
Baltieji triufeliai ne veltui taip sutinkami. Šių kilmingųjų vertė kur kas didesnė nei juodųjų. Į tris klases skirstomų baltųjų triufelių kilogramo kaina siekia nuo 500 iki 5000 eurų. Kuo jie mažesni, tuo pigesni. Daugiau nei 100 gramų sveriantys triufeliai priskiriami ekstra klasei, jų kaina aukščiausia.
Po sočios kiaušinienės traukiame į Karličų parduotuvėlę. Lentynos linksta nuo triufelinių padažų, kremų, užtepėlių, konservų, užpilų, sūrių, dešrų, aliejų, likerių, medaus. Galima net sveikų ar marinuotų triufelių gumbų nusipirkti. Akys raibsta, rankos svyra – visko nei įpirksi, nei išragausi. Čia akis užkliūva už rudo stiklainėlio su užrašu Trufella. Šokoladas su triufeliais!
