Šiaurinių šalių atstovai puošiasi kalnams ir ekstremaliems žygiams tinkama apranga. Azijiečiai šviečia baltomis pirštinaitėmis (taip, lauke karšta lyg pragare) ir visų vaivorykštės spalvų apranga. Atviruose kioskuose plaikstosi Kinijoje pagaminti šalikėliai ir rankinės. Todėl įsivaizduoti, kad Florencija galėtų būti mados sostine, ar bent jau priemiesčiu, tikrai sunku.
Mados užuominų tenka ieškoti istorijoje. XIV amžiuje viena iš septynių pagrindinių ir turtingiausių Florencijos miesto gildijų buvo Vilnos gildija (it. L'Arte della Lana). Jai priklausė maždaug trečdalis Florencijoje dirbusių amatininkų. Populiarumu mažai nusileido ir Šilko gildija (it. L'Arte della Seta).
Turbūt jau supratote, kad Florencijoje gaminti audiniai buvo vertinami ne tik pačiame mieste, bet ir Europoje. Eksportuojamų audinių ritiniai būdavo žymimi specialiais autentiškumo ženklais, savotiškais pirmaisiais „made in Italy“.
Nuo tekstilininkų neatsiliko ir odos apdirbėjai, kurių pagrindinė buveinė buvo Santa Croce kvartalas senamiestyje. XVI amžiuje Florencijos moterys puošėsi suknelėmis trumpomis rankovėmis, o rankas slėpė minkštose alkūnes siekiančiose odinėse pirštinėse. Tiesą sakant, pirštinės, tiek ilgos, tiek trumpos, iki pat XIX a. buvo tapusios privaloma aprangos dalimi. Taip pat madingųjų florentiečių labai mėgstamos buvo odinės rankinės ir diržai.
Didysis Toskanos kunigaištis Cosimo I de' Medici ir jo ispanė žmona Eleonora da Toledo buvo XVI amžiaus Toskanos mados ikonos. Poros drabužinėje (sakoma, kad vien Cosimo I turėjo 24 spintas) buvo tik iš florentietiško šilko ir vilnos pasiūti drabužiai. Audiniai buvo tikra kunigaikštienės Eleonoros aistra, o Florencijoje buvo iš ko rinktis – brokatai, gobelenai, aksomai, šilkai ir šifonai. Daugybėje dirbtuvių triūsė amatininkai, kurdami naujus ir vis išmoningesnius audinių raštus, stebinusius visą Europą.
Gražuolė ispanė Eleonora buvo Florencijos mados ikona, mados tendencijų įkvėpėja ir netgi dizainerė. Nuo jos neatsiliko ir Prancūzijos karaliene tapusi florentietė Caterina de' Medici. Ji po Europą skleidė itališkas mados tendencijas. Na, o prabėgus keliems šimtams metų Florencijoje atsirado naujų talentingų kūrėjų, kurių vardai ir šiandien verti milijonų (ne tik eurų, bet ir moterų atodūsių).
1921 m. Florencijoje mados namus atidarė ir kelioninius krepšius ir rankines gaminti ėmė Guccio Gucci. Jo kūriniai metams bėgant sužavėjo tokias klientes kaip Grace Kelly, Audrey Hepburn, Jackie Kennedy, Maria Callas. Iš JAV į Florenciją grįžęs batsiuvys Salvatore Ferragamo po II-ojo pasaulinio karo pasiūlė „made in Florence“ batus, kurių troško visos Holivudo žvaigždės. Florencijoje gimė ir kiti mados korifėjai: Emilio Pucci, Roberto Cavalli, Patrizia Pepe, Ermanno Scervino, Enrico Coveri, duris atvėrė Allegri mados namai, Conte of Florence, Roy Roger‘s ir daugybė kitų.
Na, o 1951-aisiais metais Florencijoje įvyko tai, kas dabar vadinama „mados šou“ – Villa Torrigiani viloje buvo surengtas pirmasis Italijos istorijoje aukštosios mados kolekcijos pristatymas. Jo organizatorius buvo išmanus verslininkas ir meno kolekcionierius signor Giovanni Battista Giorgini. Savo paties namuose naujausias itališkos mados tendencijas užsieniečiams pristatęs ponas Giorgini užkrėtė pasaulį „made in Italy“ virusu ir pavertė Florenciją pirmąja Italijos mados sostine. Jo organizuotas renginys išgarsėjo ir netrukus persikėlė į Palazzo Pitti rūmus.
Kaip reikalai klostosi dabar? Florenciją užgožė Milanas ir Roma, Paryžius ir Niujorkas. Tačiau tai nereiškia, kad tradicijos buvo pamirštos – jas tik reikia atkapstyti iš po milijonų (taip taip, čia ne šiaip epitetas, pernai Florenciją aplankė 13,6 milijono turistų) prastai apsirengusių turistų, prastų parduotuvių ir daugybės muziejų.
Pirmiausia, kiekvienas save gerbiantis mados sekėjas šaltą sausį arba tvankų birželį turėtų dalyvauti Florencijos vyrų mados savaitėje „Pitti Uomo“, pirmą kartą surengtoje 1972 metais. Du kartus per metus Florencijos gatvėse ir šalia prabangių parduotuvių nutiesiami raudoni kilimai, pasirodo aukštosios mados žurnalistai ir blogeriai, dizaineriai ir, žinoma, patys madingiausi vyrai ir moterys. Mados šou rengiami ne tik Fortezza da Basso tvirtovėje, bet ir prabangiuose rūmuose, privačiuose soduose, ant tiltų ar net tepidariume.
Toliau. Kokybiškos tekstilės ir odos gaminių tradicijos buvo išlaikytos, tačiau kokybiškų gaminių reikėtų ieškoti ne turguose ir pas nelegalius gatvės pardavėjus, o pas miesto amatininkus. Florentietiškų batų, diržų, pirštinių ir rankinių iš odos, kašmyro ir šilko šalių meistrų ir jų dirbtuvių galima rasti siaurose ir mažiau lankomose senamiesčio ir Oltrarno gatvelėse.
Galiausiai, jei nesinori pirkti, galima užsukti į kokį muziejų (ko jau ko, o jų mieste tikrai netrūksta). Bendram išprusimui – Palazzo Pitti rūmuose yra Kostiumų galerija (it. Galleria del Costume). Tai – vienintelis muziejus Italijoje, kuriame kartu eksponuojami žymiausių pasaulio dizainerių (Valentino, Giorgio Armani, Gianni Versace, Emilio Pucci, Ottavio Missoni, Yves Saint Laurent ir t.t.) kurti drabužiai. Salvatore Ferragamo muziejuje (it. Museo Salvatore Ferragamo) seilę varvins batų gerbėjos. Pačiame Florencijos centre įsikūrusiame Gucci muziejuje (it. Museo Gucci) neviltį kels viskas nuo pirmųjų šio dizainerio kelioninių krepšių iki Holivudo žvaigždėms kurtų suknelių. Jei norisi pamatyti odos apdirbimo procesą, užsukite į Odos mokyklą (it. Scuola del Cuoio). Na, o naujasis Uficių galerijos (it. Galleria degli Uffizi) direktorius Eike Schmidt šiais metais pažadėjo, kad mieste netrukus duris atvers dar vienas mados muziejus – Museo della Moda di Firenze.
Tekstas iš www.livialippi.lt
