Avies galva ir kiti keisti norvegiški patiekalai, apie kuriuos tikriausiai neteko girdėti

Osle esančio restorano „Maaemo“ vyriausiasis virėjas danas Esbenas Holmboe teigia, kad jų restorane yra tokių patiekalų, kokių nėra jokioje kitoje pasaulio šalyje.

„Aš tiesiog apstulbau, pamatęs, kaip jie konservuoja žuvį, mėsą, nebuvau to matęs“, – pasakojo E. Holmboe.

Norvegijos virtuvė susiformavo palei 100 000 km ilgio krantą, rašoma edition.cnn.com. Čia vasaros trumpos, o žiemos ilgos, miškai užima trečdalį šalies ploto, nuo vakarų iki rytų driekiasi kalnai.

Siūlome paskaityti apie rečiausius, keisčiausius norvegiškus patiekalus.

1. Avies galva

„Bent kartą gyvenime reikia paragauti, nepamirštamas skonis“, – tvirtina Oslo parduotuvės „Fenaknoken“ savininkas Eirikas Braekas. Jo parduotuvėje – konservuoti, džiovinti, sūdyti skanėstai, nuo lubų lyg kandeliabrai kabo kumpiai, o savininkas visiems entuziastingai pasakoja apie Norvegijos virtuvės istoriją.

Taigi avies galva – kalėdinis patiekalas vakarinėje Norvegijos dalyje. „Pradedama valgyti nuo akių, – nes riebios dalys skanesnės šiltos. Šitą dalį reikia patiekti šiltą“, – aiškina jis.

2. Didieji moliuskai

„Jūra maitina mus dabar, maitino nuo senovės“, – sako Holmboe Bangas.

Vanduo šaltas, tad jūros gyvūnai auga lėčiau, jų skonis švelnus, jie putlūs.

Laidoje „Kulinarinės kelionės“ Norvegijoje Holmboe Bangas ir Roderickas Sloanas valgo didžiuosius moliuskus, patiektus su kerpėmis ir kadagiais.

3. Moliuskas Mahogany clam

Sakoma, kad seniausias gyvūnas pasaulyje gyvūnas buvo nedidelis dvigeldis moliuskas, 2006 m. ištrauktas prie Islandijos. Tam moliuskui buvo 507 metai.

Norvegijos šiaurinėje pakrantėje randami moliuskai yra išbuvę gelmėse nuo 150 iki 200 metų.

Naras R. Sloanas sako: „Mano darbas – lyg kasdien skristi į mėnulį. Kai paneriu, girdžiu tik du garsus – širdies plakimą ir savo kvėpavimą.“

4. Džiovintas maistas

„Norvegijoje viską džioviname, nes taip reikia, – sako E. Braekas. – Darėme taip, kad liktume gyvi – sūdėme ir džiovinome maisto produktus.“ Holmboe Bangas jam pritaria.

Rauginimas, marinavimas, sūdymas, rūkymas – viskas tam, kad pratęstume vasarą, kad ilgiau jaustume vasaros skonį.

„Sukūrėme kitokių skonių, <...> mums tai – žiemos skonis. Žmonės tūkstančius metų taip darė. Kai pagalvoji, kaip žmonėms reikėjo išgyventi, reikėjo apsirūpinti žuvimi, reikėjo galvoti: „Reikia prikrauti sandėliuką maisto, kad šeima nemirtų iš bado.“ Mes nebeturime tokių rūpesčių. Man rodos, dabar gyvename taip, kad visko visada yra, tai ir palaima, ir prakeikimas“, – svarsto E. Braekas.

5. Uolų žuvis

„Klippfisk“ reiškia „uolų žuvis“. Tai džiovinta, sūdyta menkė, kurios ruošimo tradicijos siekia 17 a.

6. Menkių liežuvėliai

Šviežios žuvies sezonas yra nuo sausio iki balandžio. Menkė – viena daugiausia eksportuojamos žuvies rūšis, tačiau apie menkių liežuvėlius užsienyje mažai kas yra girdėjęs. Vadinamieji menkių liežuvėliai yra žuvies dalis iš nugaros pradžios.

Skaniausi menkių liežuvėliai – pavolioti miltuose ir pakepti svieste.

7. Gamalost (senas sūris)

Norvegiškai „gamalost“ reiškia senas sūris, tokį sūrį valgė dar vikingai. Tai kietas, trapus, rusvai gelsvas, ryškaus skonio ir aštraus kvapo sūris.

Anot E.Braeko, vieniems žmonėms jis patinka, kiti negali jo pakęsti. Mėgėjai gali sudalyvauti gegužę Vike vykstančiame šio sūrio festivalyje.
Šį sūrį galima mažinai laikyti, jis negenda. Kol Norvegijoje dar nebuvo šaldytuvų, šis sūris buvo pagrindinis patiekalas. Pagaminti šį sūrį – daug darbo, tad jis labai retai eksportuojamas.

8. Brunost (rudasis sūris)

Kur kas lengviau gauti rudojo sūrio – tai salsvo, pikantiško skonio sūris, kurį mėgsta norvegai ir kuriuo stebisi užsieniečiai.

Tai ožkos pieno sūris, gaminamas iškaramelizuotų pasukų, todėl jo toks salsvas ir sūrus skonis. Šiame sūryje tiek riebalų ir cukraus, kad 2013 m. tunelyje užsidegęs sunkvežimis su šiuo sūriu degė penkias dienas.

Norvegai pusryčiams suvalgo tonas šio sūrio su skrudinta duona ir džemu, tiesa, valgo ne tik pusryčiams.

Klasikinis derinys – širdelės formos vafliai su ruduoju sūriu.

Per Kalėdas šio sūrio užsideda ant skrudinto kalėdinio sviestinio pyrago sukardamonu, džiovintais vaisiais ir cukatomis.

9. Elniena ir briediena

Minėtoje parduotuvėje „Frenaknoken“ galima paragauti džiovintos elnienos ir briedienos.

„Briediena sausa, daugiau žvėrienos skonio. Elniai mažesni, tad elniena salsvesnė“, – sakė E. Braekas.

10. Ėrienos ir kopūstų troškinys farikal

„Tai – Norvegijos žemėlapis, – aiškina E. Brekas, laikydamas ėriuko koją ir rodydamas į vakarinę pakrantę, kur dėl prekybos virtuvė formavosi veikiama kitų kultūrų įtakos.

„Per Kalėdas apie 1,5 tonos ėriukų šonkaulių kabo nuo parduotuvės lubų“, – sako jis, pridurdamas, kad tai džiugus reginys, namų pasiilgusiems norvegams.

„Žmonės ateina ir pravirksta: „Aš namuose.“

Norvegijos šiaurinėje ir vakarinėje dalyje šventinis patiekalas – sūdyti ir džiovinti ėriukų ar avių šonkauliai.

Na o nacionalinis patiekalas, valgomas rudenį – ėrienos ir kopūstų troškinys.

11. Tekšės

Tekšės yra geltonos uogos, jos auga tik gamtoje. Dėl retumo dar vadinamos Arkties auksu.

Jų skonis aitrokas, kiek primena obuolius, dažniausiai iš tekšių verdamas džemas.

Varnauogės – tamsios šalto klimato uogos, jos auga Šiaurės Europoje, Aliaskoje, Kanadoje, Grenlandijoje.

12. Kelis dienas mirkyta ir garuose virta menkė

Tai Kūčių patiekalas, kuris gaminamas taip: savaitę menkė mirkoma šaltame vandenyje, paskui dvi dienas mirkoma šarme, galiausiai dar kelias dienas mirkoma vandenyje, kad išeitų nuodingos medžiagos. Paskui menkę išverda garuose.

Vasarą šio patiekalo nevalgo, tiesa, norintys paragauti gali užsisakyti kai kuriuose restoranuose.

13. Sūrūs saldymedžio saldainiai

Taip, norvegai viską sūdo, net saldainius.

Keistas sūraus saldymedžio skonis labai mėgstamas šiaurės šalyse, kitur – labai nemėgstamas.

14. Džiovinta žuvis (dažniausiai menkė)

Tai be druskos džiovinta žuvis, dažniausiai – menkė. E. Braeko teigimu, Norvegijoje žuvis taip džiovinama mažiausiai 1 000 metų.

Ji minima 13 a. kūrinyje „Egilio saga“.

Džiovinta žuvis ne vieną amžių buvo daugiausia eksportuojama norvegiška prekė.

15. Sūdytas, raugintas upėtakis

Sūdytas, fermentuotas upėtakis norvegiškai vadinamas „rakfisk“. Dažniausiai fermentuojamas du – tris mėnesius, bet gali būti fermentuojamas iki metų. Tokia žuvis valgoma su duona, svogūnais ir grietine.

16. Karališkasis krabas

Arktiniai karališkieji krabai gaudomi nuo gruodžio iki balandžio. Agentūros organizuoja jų gaudymo keliones į Kirkenesą, kuris yra pasienyje su Rusija.

Krabai gali užaugti iki 1,8 m ilgio.

17. Žuvėdrų kiaušiniai

Šiaurės Norvegijoje balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje vietos gyventojai valgo kietai virtus žuvėdrų kiaušinius ir užgeria juos alumi.
Nepatariame eiti patiems rinkti žuvėdrų kiaušinių – ne tik žuvėdros saugomos, bet ir patys pasisaugokite, nes kovodamos už kiaušinius jos pasidaro karingos.

18. Banginis

Norvegija – viena iš trijų likusių pasaulio šalių (kartu su Japonija ir Islandija), kuriose vis dar gaudomi banginiai.

Tie, kam moraliniai principai nedraudžia, gali nusipirkti džiovinto banginio.

„Ragavau banginio ir elnio,, – sako viena po Norvegiją keliaujanti kanadietė Jen. – Banginis labai skanus. Aš – iš rytinės pakrantės, pas mus daug žuvies, tačiau banginių negaudome.“

Banginiai – daugiau žinduoliai nei žuvys, jų skonis panašus į stirnos mėsą.