Senovės dvelksmas šiandienos egiptiečių patiekaluose

Pagrindinės įtakojusios kryptys - Sirija, Libanas, Turkija, Graikija, Palestina ir kitos Viduržemio jūros regiono valstybės, bet net jų patiekalai Egipte buvo modifikuoti, pritaikyti prie vietinių papročių ir skonių, taip suteikiant jiems tikro egiptietiško unikalumo.

Patiekalai paprasti ir sotūs, pagaminti iš sunokusių vaisių ir daržovių, pagardinti šviežiais prieskoniais. Maistas pietuose labai susijęs su šiaurės Afrikos virtuve, aštresnis nei šiaurėje, bet nei vienur, nei kitur nėra labai aštrus.

Tačiau nereikia pamiršti, kad senieji Egipto gyventojai buvo patyrę žemdirbiai. Jie augino pistacijas, ananasus, migdolus, lazdyno riešutus, graikinius riešutus, vis dar populiarius šiandien. Iš jų sodų iškeliaudavo obuoliai, abrikosai, vynuogės, melionai, svarainiai ir granatai. Iki šiol egiptiečiai mėgsta daržoves. Senuosiuose daržuose vešėjo salotos, žirniai, agurkai, burokai, pupos, žolelės ir žalumynai. Faraonai laikė grybus ypatingu delikatesu.

Egiptiečių virtuvė garsėja savo skoniais ir šviežiais ingredientais. Būtina kiekvieno arabo virtuvėje yra duona, vadinama „aish“ (reiškia „gyvenimas“), kuri tamsesnė nei graikiška duona „pita“. Svarbios taip pat ir „fava“ pupelės. Ant arabų stalo tikėtina pamatyti sriubą, mėsos, daržovių troškinio, duonos, salotų, ryžių arba pastos.

Jų desertai – ne tokie kaloringi kaip daugelyje kitų arabų šalių, nors daugelis patiekalų vadinami taip pat visuose Viduriniuose Rytuose, vaisiai dažniausiai patiekiami po valgio. Egipto virtuvėje dar populiarus pupelių troškinys ir falafeliai su veršiena, aviena ir balandžių mėsa.

Ypatingi patiekalai

Virti kopūstai buvo valgomi prieš geriant alkoholį ir esą saugojo nuo pasigėrimo.Herodotas pažymi, kad vergai, statę didžiąją Gizos piramidę, buvo gyvi „ridikais, svogūnais ir porais“, trimis iš seniausių pasaulio daržovių.

„Molokhiyya“ – žalia lapinė vasaros daržovė. Tai tradicinis patiekalas Egipte ir Sudane. Kai kurie žmonės tiki, kad jis atsirado tarp egiptiečių faraonų laikais. Kitų manymu, jį pirmą kartą pagamino senovės žydai. „Molokhia“ – maistinga sriuba, gaminama iš tam tikrų žalumynų, žinomų kaip „molokhiyya“ arba žydiškos dedešvos (taip pat vadinama „Nalta jute“, „Tussa jute“, „Corchorus olitorius“), randamų ir kitose panašaus klimato arabų šalyse bei Izraelyje.

Džiovintos arba šaldytos „molokhiyya“ galima rasti rytiečių parduotuvėse visame pasaulyje. Vartoti „molokhiyya“, kaip ir daug kitų dalykų, buvo draudžiama Fatimid Caliph al-Hakim valdymo laikais (1000 mūsų eros metais). Egiptiečiai taip pat gamina mėsos („lahhma“), daržovių („khudaar“) ir žuvies („samak“) sriubas, kurios žinomos vienu pavadinimu „shurbah“ ir yra be galo skanios.

Ryžiai („ruzz“) dažnai paįvairinami gaminant juos su riešutais, svogūnais, daržovėmis arba nedideliu kiekiu mėsos. Žalias daržoves egiptiečiai įdaro ryžių mišiniais. Pavyzdžiui, „wara‘enab“ pagamintas iš virtų vynuogių lapų, į kuriuos įvynioti prieskoniais pagardinti ryžiai su arba be mėsos.

Bulvės („bataatis“) dažniausiai kepamos, bet gali būti ir virtos arba įdarytos.

Salotos („salata“) gali būti pagamintos iš žalumynų, pomidorų, bulvių, kiaušinių, taip pat pupelių ir jogurto.

Jogurtas („laban zabadi“) yra šviežias ir be priedų; galima pagardinti jį medumi, uogiene, džemu.

Ryžiai ir duona sudaro didžiąją dalį egiptiečių pagrindinių patiekalų, kurie gali būti patiekiami tiek pietums, tiek vakarienei. Daugumai egiptiečių mėsa yra prabanga, naudojama mažais kiekiais, verdama su daržovėmis ir patiekiama su arba ant ryžių.

Egiptietiškas kebabų kepimo būdas – pabarstyti avienos gabalėlius svogūnais, mairūnu, pašlakstyti citrinos sultimis ir prieskoniais, tuomet juos kepti ant iešmo virš atviros ugnies. „Kufta“ – malta aviena, pagardinta prieskoniais ir svogūnais, suminkyta į ilgus siaurus „kotletukus“ ir kepama kaip kebabas. Kiaulieną musulmonai laiko nešvaria, bet jos galima gauti visur kaip ir jautienos.

Balandžiai („hamaam“) auginami visame Egipte. Įdaryti ryžiais su prieskoniais ir pakepti, jie laikomi nacionaliniu gardumynu. Jei lankotės Egipte, žinokite, kad vietiniai restoranai kartais patiekia galvas įdare.

Egiptiečiai tiek gėlavandenes, tiek jūrų žuvis vadina vienu bendru pavadinimu „samak“. Geriausia žuvis būna netoli kranto (vandenyno) arba Aswane, kur jos gaudomos iš Nasser ežero. Be įprastų ešerio ir jūros liežuvio, yra krevečių, kalmarų, moliuskų ir ungurių. Pastarasis, balta švelnaus lašišos skonio mėsa, gali būti pardavinėjamas jau keptas gatvėse.

Vietinis sūris („gibna“) būna dviejų rūšių: „gibna beida“, panašus į fetą, ir „gibna rumy“, kietas šviesiai gelsvas sūris. Šie paprastai naudojami salotoms ir sumuštiniams.

Egiptietiški desertai iš tešlos ar pudingai paprastai mirkomi medaus sirupe. „Baklava“ (tešla, medus ir riešutai) yra vienas mažiau saldžių; „fatir“ – blynai, įdaryti viskuo, kuo tik įmanoma, nuo kiaušinių iki abrikosų, ir „basbousa“, gan saldus, gaminamas iš manų tešlos su medumi ir lazdyno riešutais.

Ledai („bbouzat haleeb“) yra visiškai kitokie nei riebūs mūsiškiai. Jie gan lengvi, tąsios tekstūros, šaukštu paėmus gali net nutįsti. „Misika“ (arabiška guma) ir „shalab“ (orchidėjų gumbų ekstraktas) galima rasti daugelyje rytietiškų turgų.

„Umm ali“ yra dar vienas nacionalinis Egipto patiekalas – tai razinų pyragas, mirkytas piene ir patiekiamas karštas. „Kanafa“ – patiekalas iš tešlos „gijelių“, įdarytų riešutais, mėsa ar saldumynais.

Egiptietiškas ryžių pudingas vadinamas „mahallabiyya“ ir patiekiamas papuoštas pistacijomis. Prancūziško tipo pyragaičiai vadinami „gatoux“. Daugelyje namų ir vietų desertui patiekiami švieži vaisiai, puikiai tinkantys lengvai pabaigai po patiekalų.

Nors egiptietiška kava laikoma aitroka, jos tikras skonis priklauso nuo pupelių mišinio. Kuo daugiau naudojama arabikos pupelių, tuo saldesnis, šokoladą primenantis skonis. „Ahwa“ būna kelių variantų: „ahwa sada“ yra juoda, „ahwa ariha“ – šiek tiek pasaldinta cukrumi, „ahwa mazboot“ – vidutiniškai pasaldinta, ir „ahwaziyada“ – labai saldi. Norimo saldumo kavą reikia užsisakyti iš anksto, nes ji saldinama verdant. „Ahwa“ niekad nepatiekiama su grietinėle.