Paso galios indeksas
Į klausimą, kiek galingas tavo pasas, atsakė konsultacinė kompanija „Arton Capital“, besirūpinanti investuotojais, norinčiais kurti verslą ar perkelti jį į kitas valstybes. Jie sukūrė Paso galios indeksą, kuris nustatomas pagal tai, į kiek šalių paso savininkas gali patekti be vizos ar gaudamas ją atvykęs į šalį („on arrival“).
Į Paso galios indeksą pateko 193 Jungtinių Tautų šalys narės bei 6 teritorijos ar šalimis narėmis dar netapusios valstybės (Makao, Kosovas ir pan.). Iš viso –199 teritorijos.
Pirmąja vieta dalinasi ir galingiausiais pasaulio pasais skelbiami Jungtinės Karalystės bei Jungtinių Amerikos Valstijų pasai, su kuriais be vizos ar ją lengvai gaunant galima patekti į 147 valstybes. JAV doleris lieka viena pagrindinių valiutų keliaujant, o Jungtinė Karalystė bevizį rėžimą ir specialias turizmo lengvatas turi daugelyje buvusių kolonijų.
Visgi, jei pažvelgsime į Pasaulio banko suformuotą žemėlapį apie tarptautinio turizmo išlaidas, pamatysime, jog daugiausiai iš turizmo uždirba Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija.
Paso galios indekso uodegoje yra tokie kraštai kaip Palestina, Mianmaras (Birma), Pietų Sudanas. Įdomu, jog šios šalys, turėdamos palengvintą vizos režimą su 28 valstybėmis, pralošia net Šiaurės Korėjai (44 vieta) ar neramumų blaškomam Irakui (38 vieta).
Lietuvos galios
Rugsėjo mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasirašė diplomatinių santykių užmezgimo sutartį su Vanuatu. Pasak L. Linkevičiaus, Lietuvos apsisprendimą užmegzti santykius su šia šalimi nulėmė tai, kad Vanuatu užmezgė diplomatinius santykius su Gruzija, kartu pripažindama Gruzijos teritorinį vientisumą. Jei Vanuatu nėra jūsų minčių žemėlapyje, tai pasižvalgykite po šią šalį bent jau internete. Tas mėlynas vanduo ir šypsenos gali padėti ištverti žiemą.
Lietuva kol kas nėra užmezgusi diplomatinių santykių su šiomis valstybėmis:
1. BISAU GVINĖJOS RESPUBLIKA
2. BUTANO KARALYSTE
3. CENTRINĖS AFRIKOS RESPUBLIKA
4. KONGO DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA
5. MARŠALO SALŲ RESPUBLIKA
6. PAPUA NAUJĄJA GVINĖJA
7. PIETŲ SUDANO RESPUBLIKA
8. PUSIAUJO GVINĖJOS RESPUBLIKA
9. SOMALIO FEDERACINE RESPUBLIKA
10. SVAZILANDO KARALYSTE
11. SUDANO RESPUBLIKA
12. TONGOS KARALYSTE
13. TUVALU.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, su visomis šiomis valstybėmis Lietuva yra numačiusi užmegzti diplomatinius santykius – sprendimus dėl to yra priėmę Seimas ir Vyriausybė.
Vienoms iš šių valstybių išsiųstos (arba gautos) oficialios notos ir diplomatinių santykių užmezgimo procedūros aptariamos susitikimų metu. Su tokiomis valstybėmis stengiamasi organizuoti dvišalius užsienio reikalų ministro ar kitų URM pareigūnų susitikimus tarptautinių renginių metu.
Iš kai kurių valstybių vyriausybių kol kas negauti atsakymai į Lietuvos notas arba jau laukiama tinkamos progos pasirašyti. Kai kuriais atvejais Lietuva susilaikė nuo diplomatinių santykių užmezgimo dėl ES sankcijų taikymo.
Prašo taupyti paso puslapius vizoms
Audinga Baltrūnaitė, daranti mokslinę karjerą Švedijoje, teigia, jog turėti lietuvišką pasą tikrai nėra blogai, tačiau situacija galėtų būti ir geresnė, ypač už Europos Sąjungos ribų.
Mantė Makauskaitė, baigusi Afrikos studijas Danijoje, pasakoja, jog sunkumų kyla tuomet, kai, tarkim, norint vykti į Pietų Afrikos Respubliką (PAR), vizą reikia gauti šios šalies ambasadoje Kopenhagoje. Panaši situacija yra ir su kitomis tolimomis valstybėmis, kurių ambasados įsikūrusios ne Lietuvoje, o Lenkijoje, Danijoje ar Latvijoje, ypač jei šalių migracijos politika yra griežtesnė, kaip yra PAR atveju.
Europos Sąjungos pasai
Pamenate, jog pasai Lietuvoje anksčiau buvo žalios spalvos, o įstojus į Europos Sąjungą ėmė keisti savo spalvą. Visoje Europos Sąjungoje, piliečiai turi panašius pasus, kadangi juos vienija bendra Europos Sąjungos pilietybės idėja. Toks sprendimas buvo inicijuotas 1981 metais Europos bendrijos rezoliucijoje, kurią pasirašė šalių narių atstovai. Rezoliucija siekia „skatinti įvairias priemones, stiprinančias šalių narių piliečių jausmą, jog jie priklauso vienai bendruomenei, įskaitant vieningo paso sukūrimą, kuris palengvintų šalių narių piliečių mobilumo galimybes.“