Gniaužia kvapą nuo to, ką savo akimis išvydo lietuvis

Vienas iš svarbiausių keliautojo Justo Rėkašiaus tikslų – aplankyti vulkanus. Šį kartą – vaikino pasakojimas apie Panamos aukščiausią Baru vulkaną.

Įspūdžiai ir patirtis - iš paties Justo lūpų:

Boquete, Panama. 19 valanda. Žadintuvas nustatytas 22 valandai. Prabundu, įsidedu maisto, vandens ir važiuoju į vulkano papėdę.

00.00 val. Panamos laiku: prasideda varginančiai sunki ir ilgiausia kelionė iki šiol. Prie starto linijos laukiu aš ir dar keletas vokiškai kalbančių keliauninkų, tačiau stengiuosi nuo jų atsiriboti, kad pats galėčiau kontroliuoti savo tempą ir išvengti atsibodusių klausimų. Oro temperatūra apie 15 laipsnių, tačiau prakaitas bėga, vandens atsargos sparčiai senka ir tai kelia nerimą, nes prieš akis...dar kelios valandos kopimo į statų šlaitą. Nueita trys kilometrai... Galva svaigsta, pradeda darytis šalta, nes oro temperatūra mažėja, prakaitas šąla. Tamsu. Nuo medžių laša drėgmė, kojos nebeklauso, kliūva už akmenų. Nueita 6 kilometrai... Prasideda dideli akmenys, per kuriuos reikia perlipti, o tai atima dar daugiau jėgų.

Stengiuosi taupyti kiekvieną vandens gurkšnį. Pagaliau organizmas pripranta, galva nebesvaigsta, troškulys nebekankina, o kojos, rodos, savaime juda. Tačiau pradeda skaudėti pečius, rankos tirpsta, šąla. Pertraukėlių skaičius vis didėja... Nueita jau 10 km. Pradedu skaičiuoti ne kiek nueita, o kiek liko. Prieinu stovyklavietę, kuri reiškia, kad viršūnė jau nebetoli. Matosi ryšio bokštų šviesos. Paskutinieji du kilometrai stataus šlaito ir pagaliau...stoviu ant vulkano, bet pergalės dar nejaučiu. Liko užkopti ant aukščiausio taško ir paliesti kryžių, kuris simbolizuoja pergalę. Vis dar tamsu.

Šiaip ne taip, užlipu ant pačios viršūnes, prieinu prie kryžiaus ir garsiai sušaukiu! Visas išsekęs ir sušalęs, atsisėdu ir laukiu, kol patekės saulė ir sušildys kūną, kuris jau nebepamena, kada paskutinį katą jautė tokią minusinę oro temperatūrą.

Saulėtekis buvo magiškas, bet kūno niekaip nesušildė, tad fotografuoti turėjau su krumpliais, nes pirštai buvo sulediję. Padaręs keletą kadrų, pradedu kopti žemyn. Laukė ne ką lengvesnė kelionė iki apačios. Išsekęs, pervargęs, nuo klubų nieko nebejaučiantis, tačiau be galo laimingas, pasiekiau papėdę. Viskas. 29 km (14.5 km iki viršūnės) per 10 valandų.

Tai buvo 7-asis vulkanas, į kurį įkopiau savarankiškai. Patikėkite, nėra nieko geresnio, kaip nors ir sunkiai, bet įveikti tuos kilometrus ir vėliau mėgautis neapsakomu vaizdu. Tai akimirka, kai pajauti, kad nugalėjai save.

Taigi, susipažinkite su vulkanu Baru. 3,474 metrai virš jūros lygio. Aukščiausias vulkanas Panamoje, nuo kurio viršūnes, giedrą dieną (ir turint erelio akis) gali pamatyti abu vandenynus: Atlanto ir Ramujį.