1. Santorinas (Graikija). Kalkėmis balinti namai ant uolos skardžio Santorine atrodo tarsi iš pasakų knygos, tačiau šios vaizdingos Graikijos salos tikrovė yra ta, kad paprastai ji užtvindyta kruizinių laivų keleivių. Graikijos „Hellenic Ports Association“ neseniai paskelbė, kad per dieną į salą įleidžiamų turistų skaičius bus apribotas iki 8 tūkstančių, o tai apie 20 procentų mažiau lyginant su piko dienomis 2015 metais, kai Santoriną per dieną vidutiniškai aplankydavo apie 10 tūkstančių turistų.

Egėjo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, Santorino uostai pernai metais sulaukė daugiausiai kruizinių laivų keleivių Graikijoje. Manoma, kad jų skaičiaus sumažinimas galėtų užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas ir apsaugoti aplinką.

2. Mogao urvai (Kinija). Ši garsi turistų pamėgta vieta Šiaurės Kinijoje lankytojų skaičių sumažino iki šešių tūkstančių per dieną, o sezono piko metu kas antrą dieną padidina jį iki 10 tūkstančių. Bilietus teks pirktis iš anksto.

3. Barselona (Ispanija). Ispanijos lankomiausias miestas dažnai kalbėdavo apie tai, kad turėtų atsiskirti nuo likusios šalies (pasidomėkite nepavykusiu Katalonijos atsiskyrimo referendumu). Barselonos merė šios minties neišsižadėjo – 2015 metais pasiūlė riboti turizmą ir vieneriems metams sustabdė licencijų išdavimą viešbučiams, kol bus išsiaiškinta išaugusio turizmo pasekmės.

Tokius planus pasmerkė šalies turizmo ministras, kuris mano, kad mažėjantis turizmas būtų didelis smūgis regiono ekonomikai. Pasak jo, tai būtų tas pats, kaip Vokietija nuspręstų atsisakyti automobilių gamybos. Kol kas teisinio turistų srautų ribojimo Barselonoje nėra, tačiau kiekvieną vasarą prie šios diskusijos grįžtama iš naujo.

Barselona, Ispanija

4. Venecija (Italija). Venecija skęsta ir turistų minios situacijos išties nepagerina – tokią žinią siunčia šis puikus Italijos miestas, kai pasirodo siūlymai riboti turistų srautus. Paskaičiuota, kad kanalų išvagotame mieste kai kuriomis dienomis apsilanko iki 80 tūkstančių turistų. Kai kurie vietos gyventojai įsitikinę, kad turistų srautai kelia grėsmę miesto uostams, kanalams ir net gatvėms, nes Venecijoje apsilankančių kruizinių laivų ir turistinių grupių skaičius kiekvieną vasarą auga.

Venecija turizmo ribojimų kol kas neįvedė, tačiau kolektyvinis miesto gyventojų dejavimas siunčia žinią, kad norint išspręsti šią problemą, būtina pasirūpinti nauja infrastruktūra, pavyzdžiui, įrengti naujas geležinkelio linijas ar požeminius perėjimus. „Visos šios spekuliacijos kelia grėsmę pačiam miestui ir lagūnai, – sakė paveldo grupės „Italia Nostra“ vadovas. – Jie gali suvalgyti Veneciją dabar arba palikti ją ateičiai“.

Foto: Shutterstock

5. Islandija. Kaip ir daugelio svajonių krypčių, Islandijos metinis turistų skaičius yra milžiniškas, palyginus su jos pačios gyventojų skaičiumi. Pastaraisiais metais lankytojų skaičius išaugo du ar net tris kartus. Pagrindinis šalies rūpestis yra apgyvendinti visus į ją atvykusius. 2014 metais Islandijos turizmo tarybos atliktas tyrimas parodė, kad būtų protinga riboti turistų skaičių tol, kol šalies infrastruktūra, daugiausia keliai, bus pasirengusi tokiam lankytojų antplūdžiui.

6. Butanas. Kalbant apie turizmą, ši nedidelė Himalajų šalis įsipareigojo kalnuose įsikūrusioje karalystėje siekti ne kiekybės, o kokybės. Čia turistams reikia mokėti mažiausiai 200 dolerių (174 eurų) mokestį per dieną ir išimtis daroma tik tiems, kurie turi Indijos, Bangladešo ar Maldyvų pasus. Visos kelionės privalo būti užsakytos per vietos turizmo operatorių ar tarptautinį jo partnerį, o įvykstant į šalį būtina viza.

7. Didysis Skelingas (Airija). Juostos „Žvaigždžių karai: galia nubunda“ („Star Wars: The Force Awakens“) finalinės scenos filmavimo vieta riboja lankytojų skaičių vos iki 180 per dieną ir ji pasiekiama vieninteliu būdu – laivu, kuris kursuoja nuo gegužės iki rugsėjo. Tik kelių ekskursijų metu užsukama į šią UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančią vietą, tad užsakydami įsitikinkite tuo, jeigu nenorite apie Didįjį Skelingą tik apsukti.

8. Lordo Hau sala (Australija). Ši toliau nuo Australijos krantų esanti sala tarp Brisbano ir Sidnėjaus lankytojų skaičių šiuo metu riboja iki 400 per dieną. Todėl primygtinai patariama prieš skrendant ten pasirūpinti apgyvendinimu. Be laivo nuomos, skrydis yra vienintelis būdas pasiekti šią salą.

9. Antarktida. Visos turizmo bendrovės privalo turėti leidimą lankyti šį kontinentą, pažymima Antarktidos sutartyje. Taip pat ribojami turistų iš kruizinių laivų srautai iki šimto vienu metu, o kruiziniams laivams su daugiau nei 500 keleivių apskritai draudžiama čia užsukti.

10. Maču Pikču (Peru). Garsusis inkų miestas, esantis Peru, riboja turistų skaičių iki 2500 per dieną ir reikalauja iš anksto nusipirkti bilietus, ypač piko sezonu, kuris tęsiasi nuo birželio iki rugpjūčio. Norint įsigyti bilietą, jums reikės paso numerio. Bilietai perkami per oficialią Maču Pikču interneto svetainę.

11.Galapagai (Ekvadoras). Galapagai 2007 metais buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dėl išnykimo grėsmės buvo imtasi griežtų turizmo apribojimų, kurie priimti siekiant išsaugoti šios salos geografiją ir gyvūniją. Lankytojus į visas saugomas Galapagų nacionalinio parko vietas privalo lydėti licencijuotas gidas. Apie 97 procentai salos yra saugoma, todėl visi apsilankymai šiose vietose koordinuojami minėto parko, kuris taip pat atidžiai stebi salos ekologines sąlygas.

12. Cinque Terre (Italija). Italijos Cinque Terre yra dar viena turistų pamėgta vieta, kuri neseniai apribojo lankytojų skaičių – šiuo atveju, daugiausiai pusantro milijono per metus. Pernai metais ją aplankė daugiau kaip pustrečio milijono turistų. Pagrindinio tokio lankytojų antplūdžio priežastis – vis daugiau kruizinių laivų įtraukia šiuos vaizdingus XIV amžiaus žvejų kaimus į savo apsilankymų krante maršrutą. Ne paslaptis, kad tokios vietos neturi infrastruktūros, kuri būtina norint susidoroti su tokiu turistų skaičiumi. Nuo dabar pasiekus pusantro milijono ribą keliai tarp kaimų bus uždaryti.