Dar ankščiau nei europiečiams pavyko atrasti kelius į Ameriką, nepamatuotos galimybės čia atsivėrė aludariams, kuriems suklestėti nesutrukdė nei griežta valdžios sargų kontrolė.

Į barus išviliojo vokiečiai

Kad amerikiečių kultūroje alus ir maistas – neatskiriami dalykai, įrodo ir išlikęs posakis, jog „joks doras amerikietis neves moters, jei ji nemokės skaniai gaminti ir virti alaus“. Todėl pirmasis alus Amerikoje buvo verdamas namų sąlygomis ir dažniausiai iš kukurūzų.

„Ankščiau buvo nepriimta alų gerti ne namuose, todėl žmonės paprastai kartu su savimi į alaus daryklą atsinešdavo tuščią tarą, į kurią jiems įpildavo alaus, ir eidavo namo, – pasakojo R. Barakūnas. – Tik vėliau, kai Ameriką užplūdo emigrantų banga iš Vokietijos, pasikeitė ir amerikiečių požiūris į alaus kultūrą“.

Būtent vokiečiai pirmieji Amerikoje įkūrė alaus sodus – vietas, kur rinkdavosi vietos gyventojai ir gurkšnodavo alų, žaisdavo kortomis arba tiesiog ilsėdavosi su šeimomis.

Net ir išpopuliarėjus barų kultūrai vietiniuose baruose buvo galima paragauti vos kelių rūšių alaus, tačiau per pastaruosius 15 metų alaus rūšių asortimentas netruko išsiplėsti net iki kelių dešimčių.

„Vietiniai aludariai nuolat eksperimentuoja kurdami naujas alaus rūšis bei skonius, įtinkančius ne tik amerikiečių, bet ir europiečių skoniui. Būtent dėl šios priežasties Amerika dažnai vadinama alaus madas diktuojančia šalimi“, – pabrėžė R. Barakūnas.

Apyniai – natūralus konservantas

Šiuo metu Amerikoje suskaičiuojama daugiau kaip 3000 vietinių alaus daryklų, o populiariausia mažųjų aludarių verdama alaus rūšis – IPA, pažodžiui verčiama India Pale Ale. Pasak R. Barakūno, šio alaus receptūra priklauso britams, o jo gamyboje naudojami apyniai gėrimui suteikia kartumą bei intensyvų aromatą.

„Britai į savo koloniją Indiją alų gabendavo laivais ir kelionė užtrukdavo net kelis mėnesius, todėl, kad alus nesurūgtų, jie į statines pridėdavo apynių, kurie yra žinomi kaip natūralus konservantas“, – aiškino „Kalnapilio“ vyriausiasis aludaris.

Taip pat Amerikos barai buvo pirmieji, kur alus buvo pradėtas pilti į specialiai šiam gėrimui pritaikytus indus – taures, taureles ir bokalus, kurie netruko išpopuliarėti visame pasaulyje. „Alaus mėgėjai degustacijos metu vizualiai vertina alaus spalvą ir klampumą, todėl alaus bokalai, taurės bei taurelės paprastai yra skaidrūs, kuo mažiau išmarginti“, – aiškino R. Barakūnas.

Daugiakultūrinė virtuvė

Nors amerikietiška virtuvė dažnai tapatinama su greitojo maisto restoranais, tačiau dėl daugiakultūrinės visuomenės joje susipina įvairių šalių virtuvių bruožai. Taip pat lankantis skirtingose valstijose galima paragauti keletą skirtingų to paties patiekalo variantų, padiktuotų vietinės kultūros tradicijų.

Pasak restorano „Le Butcher“ virtuvės šefo Roko Kybarto, klasika tapusio amerikietiško obuolių pyrago skonis paįvairinamas obuolius karamelizuojant aluje.

Taip pat net pačiame prabangiausiame Amerikos restorane galima užsisakyti mėsainių, kurių šioje šalyje suvalgoma daugiau nei bet kur kitur pasaulyje. Virtuvės šefas pateikia receptą, kaip patiems pasigaminti tikrą amerikietišką mėsainį su troškinta jautiena.

--------------------------------------------

Amerikietiškas mėsainis su troškinta jautiena

Jums reikės:

Troškintai jautienai:

1 kg jautienos žandų
0,5 l tamsaus alaus
50 ml raudono vyno acto
350 g svogūno
100 g juodos duonos
50 g rudojo cukraus
50 g „Dižono“ garstyčių
2 lauro lapai
1 a.š. jūros druskos
1 a.š. maltų juodųjų pipirų
0,5 l vištienos sultinio

Gaminimo eiga:

Jautieną supjaustome 5x5 cm dydžio gabalėliais. Įkaitiname prikaistuvį, įpilame truputi aliejaus ir apkepiname mėsą iš visų pusių, kol ši paruduos. Išimame mėsą ir ant vidutinės ugnies kepiname pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, kol šie suminkštės. Supilame raudonojo vyno actą bei rudąjį cukrų. Kelias minutes pagariname, vis pamaišydami. Mėsą sudėdame atgal į prikaistuvį kartu su garstyčiomis, lauro lapais, maltais juodaisiais pipirais, skrudinta juoda duona,druska bei pipirais. Supilame tamsų alų, vištienos sultinį ir palaukiame, kol užvirs. Tuomet sumažiname kaitrą, uždengiame ir troškiname apie 3 valandas, vis pamaišant, kol mėsa taps biri.

Marinuotiems svogūnams:
100 g svogūnų
30 g obuolių acto
30 g cukraus
30 g vandens

Gaminimo eiga:

Supilame vandenį, actą ir cukrų. Palaukiame, kol užvirs, ir paliekame atvėsti iki kambario temperatūros. Svogūnus supjaustome plonais pusžiedžiais, sudėdame į paruoštą marinatą ir paliekame stovėti per naktį.

Svogūnų džemui:

Svogūnai
Balzamiko actas
Raudonas vynas
Cukrus
Sviestas

Gaminimo eiga:
Svogūnus supjaustome plonais pusžiedžiais. Puode ištirpiname sviestą ir troškiname svogūnus, kol suminkštės ir pradės karamelizuotis. Supilame cukrų ir troškiname apie 20 minučių, vis pamaišydami. Supilame actą ir vyną. Troškiname apie 1 valandą, kol skystis išgaruos ir masė pasieks džemo konsistenciją.

Mėsainiui:
1 mėsainio bandelė
100 g aluje troškintos jautienos
20 g gražgarsčių
50 g Čederio sūrio
20 g marinuotų svogūnų
25 g svogūnų džemo
20 g majonezo

Gaminimo eiga:
Burgerio bandelę perpjauname pusiau ir paskrudiname. Ant apatinės bandelės dalies tepame svogūnų džemą, dedame pašildytą jautieną, lydytą čederio sūrį, marinuotus svogūnus ir gražgarsčių salotas. Viršutinę bandelės dalį patepame majonezu ir dedame ant viršaus.

Skanaus!

--------------------------------------------------

RIČARDO BARAKŪNO dosjė:
Vyriausias „Kalnapilio“ aludaris nuo 2002 m.
Daugiau nei 15 metų patirtis verdant alų ir kuriant naujus alaus receptus.
2002 metais baigė Skandinavijos aludarių mokyklą Danijoje (dabar sujungtą su Kopenhagos universitetu).
10 metų Kopenhagos universitete būsimus aludarius iš viso pasaulio moko alaus virimo meno.
Sertifikuotas alaus someljė nuo 2015 m.

Įspėjimas: alkoholis kenkia jūsų ir jūsų šeimos sveikatai ir gerovei.