Tai tikras iššūkis alaus gurmanams, antai viename iš sostinės barų galima surasti net 2000 skirtingų rūšių alaus. Pasak vyriausiojo „Kalnapilio” aludario ir alaus eksperto Ričardo Barakūno, niekada nepamatysite belgo, geriančio importinį alų, kuriuo jie didžiuojasi ne mažiau nei prancūzai vynu.
Vienuolynuose – alaus bravorai
Teigiama, kad XX a. pradžioje Belgijoje buvo daugiau aludarių nei kaimų, o senovėje nusipelnęs vietos aludaris buvo netgi skiriamas miestelio meru. Alus labiausiai išpopuliarėjo XI amžiuje, kai maro metais buvo geriamas vietoj vandens ir verdamas netgi griežtos disciplinos varžomuose vienuolynuose.
„Belgijoje itin vertinamas pagal vienuolių receptus verdamas autentiškos receptūros alus, kurį galima atpažinti iš savito užrašo trappist. Nors vienuoliai trapistai laikosi labai griežto rėžimo, tačiau šalyje yra išlikę 6 vienuolynai, kuriuose iki šiol veikia alaus bravorai“, – atskleidė R. Barakūnas.
Pagal senovinę tradiciją laukinės mielės paliekamos drėgnose patalpose, kur jos augdamos alaus katiluose ant cukraus pradeda fermentuoti alų. Alus pasidaro rūgštus. Toks fermentavimosi metodas Belgijoje – vienas iš seniausių pasaulyje, o rūgštusis alus gali būti geriamas kaip aperityvas prieš valgį.
Taurės forma lemia alaus kokybę
Įdomu tai, kad alaus skonis pasirodyti kitoks, jei bus patiektas netinkamai, todėl dauguma Belgijoje verdamų alaus rūšių turi specialias taures, iš kurių gali būti geriamas tik konkrečios rūšies alus. Dauguma belgiško alaus rūšių yra stiprios.
Anot „Kalnapilio“ aludario, tinkamai parinkta taurė padeda geriau pajusti alaus skonį, aromatą, išryškina šio gėrimo spalvą bei skaidrumą. „Belgiškas alus pasižymi plačia aromatų palete, todėl, jei norite daugiau aromato, taurę reikia vis pasukti, – patarė R. Barakūnas. – Alus, kaip ir vynas, su metais įgauna vis kitokį poskonį, todėl belgai jį brandina buteliuose ir vėliau ragauja“.
Belgų aistra skaniam maistui
Belgiškas alus gana plačiai naudojamas ir maisto gamyboje: aluje verdami, troškinami įvairūs patiekalai, įeina į įvairių padažų ir užpilų sudėtį. Patys belgai juokauja, kad maistą gamina su prancūzišku rafinuotumu ir patiekia su vokišku dosnumu.
Nors Belgija turi tik nedidelį priėjimą prie Šiaurės jūros, tačiau ant belgų kasdienio stalo dažnai sutinkami jūros gėrybių ir žuvies patiekalai, itin mėgstami moliuskai.
-------------------------
Restorano „Carre“ virtuvės šefė Dovilė Piliponytė kviečia pasigaminti midijų alaus padaže.
Midijos alaus padaže
Jums reikės:
700 g midijų
80 g vyšninių pomidorų
80 g sviesto
80 g saliero
50 g baziliko
30 g česnako
100 g tamsaus alaus
Garnyrui:
500 ml aliejaus
2 bulvės
Gaminimo eiga:
Midijas, daržoves ir baziliko lapelius nuplauname po tekančiu vandeniu. Neatsivėrusias kriaukles išmetame.
Salierą bei česnakus susmulkiname, pomidorus perpjauname pusiau.
Į įkaitintą keptuvę dedame sviestą ir palaukiame, kol ištirps. Suberiame susmulkintą česnaką, salierą ir šiek tiek pakepiname. Tada sudedame pomidorus ir midijas. Pakepiname dar 2-3 min., tuomet pilame tamsų alų. 3-5 min. palaukiame, kol alus nusigaruos ir sudedame susmulkintus baziliko lapelius.
Bulves nuskutame ir nuplauname. Supjaustome 2 cm ilgio lazdelėmis. Aliejų keptuvėje įkaitiname iki 140 laipsnių temperatūros ir sudedame paruoštas bulvių lazdeles. Kepame 10-15 min. Išimame ir nusausiname. Aliejų įkaitiname iki 180 laipsnių temperatūros ir sudedame jau apkeptas bulves. Pakepame dar 4-6 min. ir pabarstome druska.
Skanaus!
-----------------------
RIČARDO BARAKŪNO dosjė:
Vyriausias „Kalnapilio“ aludaris nuo 2002 m.
Daugiau nei 15 metų patirtis verdant alų ir kuriant naujus alaus receptus.
2002 metais baigė Skandinavijos aludarių mokyklą Danijoje (dabar sujungtą su Kopenhagos universitetu).
10 metų Kopenhagos universitete būsimus aludarius iš viso pasaulio moko alaus virimo meno.
Sertifikuotas alaus someljė nuo 2015 m.