Urugvajus. Vadinamas „Amerikos Šveicarija“. Moderni šalis, turinti aukštą pragyvenimo lygį, prezidentinė demokratinė valstybė. Prezidentas José Alberto „Pepe“ Mujica Cordano vadinamas „paprasčiausiu prezidentu pasaulyje“, 90 proc. savo $12,000 mėnesinio atlyginimo skiriantis labdarai ir smulkiems verslininkams remti. Šalies pavadinimas reiškia „paukščių vanduo, paukščių upė“.

Sostinė Montevidėjas, įkurta XVIII a. pr. kaip karinis įtvirtinimas, išnaudojant natūralų uostą, greitai tapo ir prekybos centru. Montevidėjo priemiesčiuose XIX a. pab. atsirado urugvajietiškas tango. Miestas Punta del Estė – madingas pakrantės kurortas su puikiais viešbučiais, restoranais. Klimatas nuosaikus, būdingas subtropikams. Šalis džiaugiasi daugybe kilometrų besitęsiančiais plačiais smėlio paplūdimiais, yra uolėtų kyšulių ir lagūnų. Čia galite rasti kolonijinio laikotarpio statinių, įspūdingos vėlesnės architektūros. Urugvajuje visi geria matės arbatą. Klaidingai manoma, kad matė yra arbatos rūšis – taip vadinamas mažo moliūgo formos indelis.
Botsvana. Valstybė Pietų Afrikoje, kurios didžiąją dalį užima Kalahario dykynė. Botsvana traukia laukiniškumu: aukščiausios klasės nacionaliniai parkai, daug gyvūnų ir paukščių rūšių, Okavango delta ir Kalahario dykuma, urvai uolose ir bušmenų kaimai. Senovės Afrikos genties bušmenų kaimai išlaikę senajį gyvenimo būdą, papročius ir kultūrą iki šių dienų. Turistus traukia mistinės Toledo kalvos, garsios senoviniais piešiniais ant uolų. Botsvana – viena iš saugiausių turistinių vietų Afrikoje. Vietiniai labai ramūs ir draugiški, o bendras taikus gyvenimo ritmas atspindi net gyvūnuose, kurie beveik nebijo žmonių. Šiemet šalis švenčia savo nepriklausomybės 50-metį.

Japonija. Tekančios saulės, technikos naujovių, medinių šventyklų, sakurų ir japoniškų sodų šalis traukia paslaptingumu, savita kultūra ir grožiu. Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos, apie 340 iš jų yra didesnės nei 1km². Didžiausios – Honišiu, Šikoku, Kiušiu ir Hokaido. Tokijas – modernus ir pulsuojantis miestas. Kiotas – buvusi sostinė, nuo seno buvo ir yra Japonijos kultūros centras.

Osaka – didelis uostas, prekybos, finansų centras. Turite pamatyti Shtennozi budistų šventyklą, Sumiyoshi-taisha šintoistų šventyklą, Temmangu šventyklą, Osakos pilį. Japonijos pilys – įspūdingo grožio kelių aukštų statiniai akmeniniu pamatu ir dekoruotu stogu. Jų yra Shikoku saloje, t.p. verta aplankyti: Uwajima, Matsuyama, Kochi, Marugame, Matsue, Hikone ir kt. pilis. 2020 metais Japonijoje vyks Olimpinės žaidynės.

JAV. Visi žinome Vašingtoną, Niujorką, Las Vegasą, San Franciską, San Diegą, Čikagą, Detroitą, ir kt. vietas. JAV Nacionalinė parkų tarnyba, kuri prižiūri 59 nacionalinius parkus ir istorinius paminklus, šiemet švenčia 100-metį ir kviečia aplankyti gamtos stebuklus. Didysis Kanjonas – vienas labiausiai turistus traukiančių JAV gamtos stebuklų. Arkų nacionalinis parkas garsėja arkomis, kurias suformavo vėjas ir vanduo, kolonomis ir kt. dariniais. Jeloustouno nacionalinis parkas žymus geizeriais ir karšto vandens versmėmis, čia nuolat vyksta vulkaniniai reiškiniai. Josemito nacionalinis parkas žymus 900 m. aukščio granitine uola El Kapitano bei Josemito kriokliu.

Siono nacionaliniame parke – įspūdingos kelių šimtų metrų suakmenėjusio geltono smėlio kopos. Braiso kanjono amfiteatrai, susiformavę iš ryškiaspalvių smailių uolienų, siekia 60 m. aukštį. Mirties slėnis yra karščiausia, sausiausia ir žemiausia vieta Š.Amerikoje. Kanjono žemių nacionalinis parkas stebina tekančio vandens suformuotais dariniais – salomis, primenančiomis šventyklas. Kanjonų gylis siekia iki 650 m. Itin mėgstamas ir Sekvojos nacionalinis parkas, kuriame auga aukščiausi pasaulyje medžiai – sekvojos. Šermeno sekvojos amžius virš 2000 m., skersmuo kamieno apačioje – 31 m. Šių medžių-milžinų, užaugančių iki 134 m., galima pamatyti Karališkųjų Kanjonų ir Josemito nacionaliniuose parkuose.
Palau. Salų valstybė Ramiajame vandenyne, sostinė – Melekeokas. Tai viena iš jauniausių ir mažiausių pasaulio valstybių. Šalis išsidėsčiusi Karolinų salyne, 8-iose pagrindinėse salose ir daugiau kaip 250-yje salelių. Svarbiausios yra Babeltuapas, Kororas, Angauras ir Peleliu. Visas salas, išskyrus Angaurą bei Uolų salas, supa bendras koralinis rifas – tikras malonumas nardymo mėgėjams. Visus metus temperatūra apie +27°C, gausūs krituliai. Palau pasižymi nepaliesta, natūralia gamta. Čia galioja išskirtinė ekonominė zona, paskelbta ryklių draustiniu, o ryklių žvejyba uždrausta. Kultūra artima Mikronezijos valstybėms, susidariusi susimaišius vietinei kultūrai, japonų ir amerikiečių kultūroms.
Palau
Latvija. Į lankytinų valstybių dešimtuką pakliuvo ir mūsų broliai latviai. Šiemet Latvija švenčia savo nepriklausomybės 25-metį. Kaip pareiškė Hillary Clinton, Latvija – tai sėkmės istorija ir šalis, kuriai daug davė integracija į Europos ir transatlantines struktūras. Ryga – labai gražus miestas. Latvija turi 5 kartus ilgesnį pajūrį, nei Lietuva, su žymiais pajūrio kurortais: Pape, Liepoja, Paviluosta, Ventspiliu, Jūrmala, Saulkrastai, Salacgryva. Yra gražių gamtos kampelių: krioklys „Ventas rumba“, Papės gamtos parkas, Akmeningasis Vidžemės pajūris, Mazsalacos apylinkės, Gaujos nacionalinis parkas – vadinama „Latvijos Šveicarija“, Duobelės alyvų sodas, Kemeri nacionalinis parkas, Ragakapa gamtos parkas, Šaltekšnių pelkė. Gražiausios pilys: Turaidos, Senoji Siguldos pilis, Cėsių, Kuoknesės, Rundalės, Bauskės pilys, Jelgavos rūmai ir Livonijos ordino pilis Ventspilyje.
Riga

Australija. Australijos Sandrauga 6-ta pagal dydį pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia – Tasmanija. Tai senovinio kraštovaizdžio ir jaunatviškų, kupinų energijos gyventojų kraštas. Didžiausi miestai: Melburnas, Pertas, Sidnėjus, Kanbera. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės, apie 40 proc. teritorijos užima smėlio kopos. Australijos kranto linijos ilgis siekia 36 735 km., palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Gyvūnija išskirtinė, nes Australija viena pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno, tad čia yra 80 proc. augalų ir gyvūnų, kurių nerasite kituose žemynuose. Aukščiausias – Kosciuškos kalnas, pavadintas lietuvių kilmės Lenkijos nacionalinio herojaus generolo Tado Kosciuškos garbei. Olgas kalnas (Kata Tjuta – „daug galvų“) – šventa vieta aborigenams, todėl turizmas čia ribojamas. Kakadu nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO, jame nufilmuotas filmas „Krokodilas Dandis“, o pačiame parke išties daug krokodilų. Nurlangi uola garsėja 20 000 m. senumo aborigenų piešiniais. Kitos lankytinos vietos – geltonieji vandenys (pirmykštė pelkė Saut Aligatoro upės užliejamoje pievoje), Džim Džim kriokliai, Rožinis ežeras.

Lenkija. Dar viena Lietuvos kaimynė pakliuvo į lankytinų šalių 10-uką. Gan lygų Lenkijos kraštovaizdį pietuose pakeičia kalnuotas. Ties Slovakijos siena – Sudetų ir Karpatams priklausantys Aukštųjų Tatrų kalnai. Ilgiausia upė Vysla, pasienyje su Vokietija teka Oderis ir Varta. Galite aplankyti Lenkijos pajūrį, Mendzyzečo fortifikuotą regioną, tūkstančio ežerų kraštą – Mozūriją, Veličkos druskų kasyklą, Tatrus, Zakopanę, Aušvico-Birkenau (Osvencimo-Bžezinkos) nacių koncentracijos stovyklos muziejų, Krokuvą, Varšuvą.

Į Krokuvą šiemet atvyksta Popiežius minėti Pasaulio jaunimo dienos, o Vroclavas paskelbtas 2016 m. Europos kultūros sostine. Pilys, kurias pravartu aplankyti: Malbrokas – Kryžiuočių ordino pilis ir didžiausia gotikinė tvirtovė Europoje. Lancutas – viduramžių tvirtovė, pertvarkyta į rūmus, nuo XVII a. Europoje garsėjusi nuostabiu interjeru, karietų ir vežimaičių kolekcija. Nedzica (Niedzica) pilaitė – gynybinės architektūros paveldo objektas. Sandomiero Baranuvas (Baranow Sandomierski) – renesanso stiliaus didikų rezidencija, suprojektuota garsaus italų architekto Santi Gucci. Krasičyno (Krasiczyn) pilis pastatyta kaip gynybinis pastatas, gynybinius bokštus ir sienas puošia nuostabūs atikai.

Grenlandija. Didžiausia pasaulio sala yra mažiausia pasaulyje pagal gyventojų tankį. Apie 81 proc. salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir salų. Salą X a. pab. atradę vikingai pavadino ją „žaliąja žeme“. Vikingų pasakojimuose teigiama, kad Grenlandijoje augo miškai, buvo šilčiau nei dabar. Tai patvirtino mokslininkų atradimai. Klimatas arktinis, subarktinis, liepos mėn. temperatūra pasiekia +10°C pietuose, sausį iki -36°C. Sostinė – Nukas. Grenlandijoje gyvena virš 57 000 gyventojų, 88 % iš jų – grenlandai (inuitai arba inuitų dalis, susimaišusi su europiečiais, daugiausiai islandais ir danais).

Dauguma gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, kur klimatas ne toks atšiaurus. Turizmas ir žvejyba – vieni pagrindinių salos verslų. Turistus traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti natūralūs gamtiniai fontanai. Pagrindinė sausumos transporto priemonė – šunų kinkiniai. 2016 m. kovo mėn. Grenlandijoje vyks Arkties žiemos žaidynės, didžiausias kada nors vykęs tokio pobūdžio renginys su dainos, maisto ir šokio festivaliais. Pats laikas šiemet aplankyti šią žiemos karalystę.
Grenlandija
Fidžis. Fidžis populiarus savo nepaliestais ir nuošaliais paplūdimiais, povandeniniais koralais, atogrąžų miškais, aukštos klasės kurortais ir viešbučiais. Fidžio salų respublika išsidėsčiusi 322 salų salyne Ramiajame vandenyne, 106 iš salų – gyvenamos. Viti Levu (sostinė) ir Vanua Levu gyvena 87 proc. gyventojų. Yra ir kiti salyno miestai: Labasa, Lautoka, Nadis ir Savusavu. Salos su kalnuotomis viršūnėmis iki 1200 m. apaugusios tropiniais miškais. Mažosios salos daugiausia yra koralinės kilmės, žemos, pakrantėse – koralų rifai. Į čia vyksta mėgstantys paviršinį ir giluminį nardymą, buriavimą, kopimą į kalnus. Malonumus mylintis Fidžis atsigavęs po perversmo ir konstitucinės krizės laukia poilsiautojų.
Fidžis