Lėktuvai kyla pilni: noras keliauti nugali terorizmo baimę

Atostogas užsienyje planuojantiems Lietuvos gyventojams užmiršti terorizmo išpuolius užtenka trijų mėnesių. Tuos, kurie apsisprendžia sunkiau, suvilioja kaina – šiuo metu kelionių agentūros atostogauti užsienyje siūlo daugiau nei 30 proc. pigiau.

Statistika rodo, kad tautiečiai nenori atsisakyti tradicine tapusios sau skirtos dovanos už įtemptą darbą – naujų jėgų, įspūdžių suteikiančios kelionės.

Grėsmės keičia kelionių kryptis

Turiningos atostogos egzotiškoje šalyje daugeliui lietuvių tapo natūralia gyvenimo būdo ir metų ciklo dalimi. Daugiau nei 30–iai procentų lietuvių priimta manyti, kad pakeisti aplinką, atsipalaiduoti po sunkių darbo mėnesių tiesiog privalu. Įprastas sprendimas – kelionė ten, kur šilčiau ir daugiau saulės, be to – gera proga daugiau laiko skirti šeimai ar vaikams. Juolab, kad pastaruoju metu į Turkiją ir Egiptą galėjo nukeliauti daugelis vidutines pajamas gaunančių žmonių. Vis dėlto statistika rodo, kad teroristų išpuoliai bei grasinimai turi įtakos tautiečių kelionių kryptims.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į Egiptą keliaujančių šalies turistų skaičius per devynis praėjusių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014-aisiais, sumažėjo net 31 procentais. Po neramumų Egipto kurortuose lietuviai renkasi kitas poilsines žiemos atostogų kryptis – Kanarų salas Tenerifę ir Gran Kanariją bei Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).

Praėjusiais metais pasaulinį turizmo sektorių sudrebino teroristų išpuoliai Europos ir Afrikos šalyse, todėl, Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos prognozėmis, saugumas yra ir bus vienas svarbiausių veiksnių, turėsiančių įtakos turistų apsisprendimui dėl jų kelionių ir atostogų krypčių. Tikimasi, kad dėl tarptautinių grėsmių augs vietinis turizmas, kuris auga kelintus metus iš eilės ir 2015 metais padidėjo apie 11 procentų.

Išsigąsta, bet greitai pamiršta

Kelionių agentūros „Megaturas“ direktorė Daiva Morkūnienė pripažįsta, kad kelionių į Egiptą skaičių bemaž dvigubai sumažino tai, kad po Rusijos lėktuvo katastrofos Sinajaus pusiasalyje nevykdomi skrydžiai į Egipto Šarm el Šeicho kurortą. Tačiau lietuviai yra skraidinami į Hurgadą – didžiausią Egipto turizmo centrą prie Raudonosios jūros. Be to, šalies gyventojai noriai renkasi kitas kelionių vietas.

Pasak D. Morkūnienės, keliones į Kanarų salas ir JAE dažniausiai renkasi viduriniosios klasės atstovai, kurie anksčiau keliavo į Egiptą. Jiems organizuojami pigias paslaugas siūlančių oro linijų skrydžiai bei apartamentai viešbučiuose. Šios kryptys, anot kelionių agentūros vadovės, nebūtinai turi būti labai brangios. Į JAE kelionę su poilsiu keturių žvaigždučių viešbutyje bei vakariene agentūra siūlė už 480 eurų.

„Paskutinį praėjusių metų ketvirtį kelionių tikrai ženkliai sumažėjo, tačiau šiandien galime patvirtinti, kad mūsų rinka turi tik trijų mėnesių atmintį. Iš pradžių visi išsigando, bet dabar ir vėl Lietuvos gyventojai keliauja taip, kaip yra įpratę. Per dvi kelionių parodos „Adventur“ dienas pardavėme kelionių tiek, kiek jų įprastai parduodame per mėnesį“, – sakė D. Morkūnienė.

Kelionių į Turkiją nemažėja

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius, lyginant su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, 12,8 proc. augo per kelionių agentūras išvykusių Lietuvos gyventojų skaičius. 2015 metų sausio–rugsėjo mėnesiais didžiausias Lietuvos turistų srauto augimas buvo į Turkiją. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais, šia kryptimi kelionių daugėjo net 24,9 procentais. Antroje vietoje pagal srauto augimą šiuo laikotarpiu buvo Norvegija – kelionių padaugėjo 8,1 procento.

Galima tik spėlioti, kaip teroristų išpuoliai Turkijoje – 2015 metų spalio mėnesį Ankaroje ir 2016 metų sausį Stambulo centre – pakoreguos metinį kelionių skaičių.

Anot kelionių agentūros atstovės, susidomėjimo kelionėmis į Turkiją pokyčių kol kas nejaučiama, nes šiuo metu šios kelionės yra parduodamos itin palankiomis kainomis. Kelionė į Turkiją su penkių žvaigždučių viešbučiu balandžio pradžioje sausio antroje pusėje kainavo vos 320 eurų.
„Per kelionių mugę pardavėme labai daug kelionių į Turkiją. Kol kas sumažėjimo nejaučiame. Pastebime, kad žmonės renkasi geresnius viešbučius“, – teigė D. Morkūnienė.

Kelionė – nebe prabanga

Pasak D. Morkūnienės, turistų ar poilsiautojų kasmet vis daugėja. Lizingo paslaugas teikiančios „Mokilizingas“ bendrovės duomenimis, praėjusiais metais keliones lizingo būdu iš įvairių šalies kelionių agentūrų įsigijo 26 proc. daugiau klientų nei 2014-aisiais.

„Matome, kad žmonės vis labiau įsitikina, kad svarbu pailsėti, pakeisti aplinką, pasidžiaugti saule, pamatyti ką nors nauja tuomet, kai labiausiai norisi. Kelionių, įsigyjamų lizingu, populiarumas rodo, kad kelionė, kokybiškas poilsis tampa nebe prabangos, o tokiu pat būtinu, planuojamu dalyku, kaip ir šaldytuvo, televizoriaus ar telefono pirkimas. Žmonės supranta, kad svarbu ne tik dirbti, bet ir skirti laiko poilsiui patiriant gerų emocijų bei įspūdžių“, – sakė bendrovės „Mokilizingas“ atstovas Saulius Kuliešius.

Atostogų reikia sunkiai dirbantiems

D. Morkūnienės teigimu, lizingu keliones perka tie, kurių svarbiausias tikslas yra ne bet kokios, o kokybiškos atostogos. „Gyventojai suvokia, kad yra skirtumas, ar ilsėtis trijų žvaigždučių, ar penkių žvaigždučių viešbutyje. Visai šeimai ši kokybė kainuoja, tarkime, 300 eurų daugiau. Lizingu galima sumokėti pusę ar trečdalį kelionės kainos. Šis kelionės įsigijimo modelis šiuo metu yra pats populiariausias“, – teigė D. Morkūnienė.

Prieš septynerius metus keliones išsimokėtinai pirkdavo mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Dabar – tai dažniausiai labai racionalūs, kvalifikuotą darbą dirbantys, stabilias pajamas gaunantys asmenys, nebe tokie jauni, kad ką nors rinktųsi neatsakingai. Tikriausiai jie jau įpratę mokėti mėnesio įmokas už gyvenamąjį būstą ar kitus dalykus, jau įpratę prie modernesnio savo finansų planavimo.

Pasak D. Morkūnienės, kai kurie žmonės tiesiog jaučiasi saugesni, neišleisdami visų savo pinigų. Jie verčiau išdėlioja savo atostogų išlaidas pamėnesiui. „Kokybiškos atostogos juk iš tiesų reikalingos sunkiai ir atsakingai dirbantiems žmonėms“, – sakė D. Morkūnienė.