Singapūro botanikos sodai − rojus žemėje

Vieni iš gražiausių pasaulyje Singapūro botanikos sodai pradėti kurti dar 1859 m. ir tebekuriami ligi šiol. Dėl modernumo ir biologinės įvairovės 2015 m. šie sodai įtraukti į UNESCO paveldo objektų sąrašą kaip moderniausi ir turintys daugiausia biologinės įvairovės.

Soduose inžinierių sukurtos sudėtingos dirbtinės ekosistemos, galinčios atšaldyti vandenį ir saulės energiją paversti elektra. Soduose kasmet apsilanko per 6,4 mln. lankytojų iš viso pasaulio. Šįkart įspūdžiais dalijasi ten keliavusi kaunietė Aušra Karoblienė.

Singapūro centre įkurti sodai užima daugiau nei 100 ha. Tai − vandens parkai, botanikos sodai, poilsio zonos, oranžerijos. Gamtos ir žmogaus kūriniai leidžia lankytojui nusikelti į Viduržemio regiono klimato juostą, drėgnuosius atogrąžų miškus ir dykumas, pamatyti rečiausias pasaulio palmes ar orchidėjas, keliauti laiku. Soduose vykdoma edukacinė ir mokslinė veikla. Nors didesnė sodų dalis yra mokama, juose visus metus yra daug lankytojų.

Kelionė per klimato juostas

2012 m. Singapūro botanikos soduose atidarytos didžiausios pasaulyje dirbtinio klimato oranžerijos – Gėlių ir Drėgnojo miško. A.Karoblienė pasakoja, kad oranžerijos buvo kuriamos išanalizavus kitų regionų klimato ir gamtos sąlygas, augalų poreikius, temperatūrų svyravimus, drėgmę ir šviesą. Mokslininkų komanda atkūrė natūralios gamtos sąlygas, kurios perkelia lankytojus į Viduržemio ir drėgnųjų atogrąžų klimato juostas.

Oranžerijose veikia ekosistema, kuri renka ir šaldo vandenį, maitina augalus, gamina elektrą. Augalai surinkti iš viso pasaulio natūralių gamtos vietų. Oranžerijos grindų temperatūra nuolat vėsinama − palaikoma + 15,3 °C. Patalpų temperatūra siekia net +25 °C . Daugelis vietos gyventojų čia mėgsta atsivėsinti nuo natūraliai karšto Singapūro oro.

Gėlių skliautas − didžiausia oranžerija pasaulyje

Gėlių skliautu vadinama oranžerija − didžiausia pasaulyje. Ji užima 1,2 ha ir yra ypatingos konstrukcijos: jos didžiulės stiklinės sienos neturi papildomų atramų. Aukštis siekia 38 m. Viduje palaikomas dirbtinis švelniai vėsus ir sausas Viduržemio klimatas, kuriam būdingas sezoniškumas: vasarą čia būna karšta ir sausa, o žiemą – vėsu ir drėgna. Singapūro gyventojams, kuri visus metus tęsiasi vasara, čia labai patinka praleisti laiką ir atsivėsinti.

Gėlių skliaute surinkti augalai iš viso pasaulio suskirstyti į septynis sodus. Juose galima pamatyti įspūdingus didžiulius baobabus, atplukdytus laivais iš Argentinos, kelių šimtų metų senumo alyvmedžius. Yra ir Lietuvoje žinomų pelargonijų, kurios natūraliai auga Pietų Afrikoje ir turi net 170 rūšių. Čia nuolat žydi gėlės – vienos pražydinamos specialiai šventėms, kitos žydi natūraliai.

Pasivaikščiojimas debesyse

A. Karoblienė pasakoja, kad tikru iššūkiu jai tapo pasivaikščiojimas aplink kalną sukurtu „dangaus keliu“, kuriuo beeinant, galima patekti ir į kalnų debesį. Drėgnųjų miškų (angl. Cloud forest) oranžerijoje, kuri yra 0,8 ha ploto, inžinieriai ne tik sukūrė dirbtinį visada žaliuojantį kalną su natūraliai krintančiais kriokliais, bet ir debesis, kurie paprastai sutinkami natūralioje gamtoje.

Toks dirbtinis debesis sukuriamas kalno papėdėje, tada specialia oro banga keliamas į viršų. Oranžerijoje sukurtos tokios sąlygos, kurios sutinkamos drėgnųjų atogrąžų kalnų miškuose nuo 1 000 iki 3 000 m aukštyje virš jūros lygio. Beveik keturiolikos aukštų namui prilygstančio dirbtinio kalno viduje įrengtas liftas.

Aplink kalną 38 m aukštyje nutiestas apžvalgos takas, kuriuo einant matyti kalno viršuje esantis ežerėlis, krintantys kriokliai, Singapūro miesto panorama ir vertikalūs sodai, augantys kalno šlaite. Šioje oranžerijoje yra daug augalų, kurie auga nenaudodami dirvožemio.

Orchidėjos – vienos iš tokių augalų. Verta sustoti prie vienos iš didžiausių orchidėjų − Bulbophyllum echinolabium, kurios žiedas siekia net 30 cm. Stanhopea ruckeri orchidėja ypatinga savo žiedo forma ir spalva, stebina lankytojus savo kvepiančiais žiedais ir trumpu, vos kelias dienas trunkančiu, žydėjimu.

Šioje oranžerijoje galima rasti vabzdžiaėdžių augalų iš skirtingų pasaulio šalių. Tokie augalai auga skurdžiuose dirvožemiuose ar kalnų plyšiuose ir daugiausia maisto medžiagų gauna iš vabzdžių, kuriuos jie pagauna ir suvirškina. Azijos ąsoteniniai augalai panašūs į gražiai nulipdytus ąsotėlius su užsiveriančiais dangteliais, belaukiančiais savo grobio.

Supermedžių alėja

Šalia didžiųjų oranžerijų sukurtas dirbtinių medžių parkas. Šių sudėtingų konstrukcijų aukštis siekia nuo 25 iki 50 m. Tarp jų aukštai vinguriuoja pažintinis takas lankytojams. Šie dirbtiniai medžiai sukurti tam, kad šaldytų vandenį, kuris šiltas atkeliauja iš oranžerijų po žeme ir vėl grąžinamas vėsus. Tokiu būdu oranžerijose nuolat palaikomas vėsus klimatas.

Supermedžių sienos yra vertikalieji žalieji sodai, kuriuose auga įvairūs augalai. Medžių viršutinėje dalyje yra saulės kolektoriai, kurie akumuliuoja saulės šilumą ir taip atšaldo vandenį. Vakarais šie dirbtiniai medžiai apšviečiami įvairiaspalvėmis šviesomis, taip sukuriama nuostabaus grožio panorama.

Orchidėja − Singapūro nacionalinė gėlė

Aukščiausiame parko taške 1995 m. įkurtas orchidėjų sodas, kuriame yra per 1 000 orchidėjų rūšių ir daugiau nei 2 000 jų hibridinių veislių. Orchidėjos Singapūre auginamos labai seniai ir yra neatsiejama kultūros dalis. Galima ne tik gėrėtis jų grožiu, bet ir užuosti kvapnius orchidėjų žiedus, pamatyti veisles, iš kurių gaminama vanilė. Šiame sode orchidėjos surinktos iš visų pasaulio šalių, tarp jų ir labai retos nykstančios rūšys.

Orchidėjų paveldo sodas ne tik kaupia ir veisia orchidėjas, jame vyksta diplomatiniai ir oficialūs priėmimai. Dažnai orchidėjoms suteikiami garbingų svečių vardai – Princesė Diana, Margaret Tečer ir kiti. Singapūras − daugiausia orchidėjų eksportuojanti šalis, čia kasmet veisiamos naujos veislės, vyksta įvairios šventės. Kiekvieną mėnesį orchidėjų mėgėjai suvažiuoja į sodo organizuojamus šių gėlių išpardavimus.

Singapūro Respublika – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje, netoli Malaizijos. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 4,99 mln. įvairių tautų: kinai, japonai, indai, malajai ir arabai. Valdant britams kolonistams, miestas buvo padalytas į keturis rajonus: malajų, indų, kinų ir centrą, kuriame dominuoja iš Britanijos atvykę kolonistai.

Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko ir dabar. Sala yra prie pat pusiaujo, todėl ten visus metus išlieka karšta temperatūra (nuo +30 iki +35°C ), o diena ir naktis beveik visada trunka vienodai (apie 12 valandų). Singapūro ekonomika remiasi turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis: Singapūras yra tarpinis nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos.

Nuolat gerinama turizmo infrastruktūra. Kad praskrendantys turistai būtų užlaikyti ilgesniam laikui, steigiami parkai ir poilsio centrai su įvairiomis atrakcijomis bei muziejais. Taip pat Singapūras garsėja savo prekybos centrais, kurių yra daug, jie milžiniški, siekiantys įvairiausių prabangos ir kainų lygį.

Čia yra didelis azijietiškų prekių pasirinkimas. Prekybos centrai aptarnauja ne tik turistus, bet ir pačius singapūriečius, nes šalyje apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas.

Kitose parko dalyse keliaujant sodo takais galima aplankyti Bonsai sodą, Vaisių sodą, Saulės sodą, kuris imituoja dykumą ir joje augančius augalus. Verta paminėti ir didžiulį Palmių slėnį, kerintį rūšių gausa ir grožiu. Čia surinkta apie 115 genčių palmių (iš viso pasaulyje yra 202 gentys – aut. past.) ir 220 jų rūšių.

Aplankyti įdomu ir evoliucijos, gydomuosius, prieskonių, natūralios gamtos sodus, kurių pavadinimai mums nusako ir sodo paskirtį. Imbierui skirta atskira parko dalis. Joje auga keli šimtai rūšių giminingų augalų. Čia galima pamatyti ne tik imbierą, bet ir įspūdingas vandens lelijas − Amazonės Viktorijas ir kitus augalus.

Vasarą sode vyksta koncertai ir spektakliai, dailininkų plenerai, jaunavedžiai čia atvyksta fotografuotis, šeimos leidžia laisvalaikį. Singapūro botanikos sodai – ne tik turizmui skirtas rojus, jame vyksta mokslui svarbūs projektai, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos. „Tai − rojus, kurio neįmanoma pamiršti“, − sako ten pabuvojusi lietuvė Aušra.

Asmeninio A. Karoblienės archyvo nuotraukos