Kaunas – antrasis pagal dydį lietuvos miestas, keliautojus galintis nustebinti muziejų ir ekspozicijų gausa.

Miestas įsikūręs didžiausių lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje. Abi šios upės rėžia gilią vagą, o ant šlaitų įsikūrę naujieji miesto rajonai Žaliakalnis, Aleksotas, Šilainiai. Nemunas, savo galias atidavęs Kauno hidroelektrinės užtvankai, per miestą teka ramiai, o štai Neris, kažkada nuplovusi nemažą dalį Kauno pilies, ir dabar veržliai įsilieja į upių tėvą, kartkartėmis miestui ir jo apylinkėms pagrasindama potvyniu.

Kaunas visada palankiai sutinka keliautojus: čia nerasi didelių automobilių spūsčių, o vietą automobiliui rasime kur kas paprasčiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje. Kainos čia taip pat nesikandžioja. Žalios erdvės džiugina akį, tad apžiūrėti miestą galima ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiais.

Prieš keliaudami į Kauną būtinai pasiruoškime kelionei: sužinosime, kad 1440 m. Kaunui, vienam pirmųjų miestų lietuvoje, buvo suteikta teisė rengti turgus. Po pirmojo pasalinio karo Kaunas buvo tapęs laikinąja šalies sostine. Nors šiandien sostinės vardas liko tik atmintyje, tačiau Kaunas didžiuojasi besivadindamas sporto sostine.

Kauno pilis

Nuo žaliuojančio Santakos parko pradėkime ekskursiją po miestą. Automobilį patogiausia palikti aikštelėje prie Kauno pilies ir pėsčiomis vaikštinėti po didingą istoriją menantį senamiestį. Pereikime per medinį tiltą ir aplankykime atstatytą Kauno pilies bokštą. Jame – keturi aukštai ir požemis, kuriuose įrengta istorinė ekspozicija „Kauno pilies istorijos mozaika“. Kauno pilyje įrengtas muziejus, kuriame susipažinsime su tapybos, skulptūros, keramikos ekspozicijomis. Nenustygstantys vaikai galės užkopti į bokšto viršų ar nusileisti į Kauno pilies požemius.

Kauno pilis – tai senus laikus menanti mūrinė Lietuvos tvirtovė, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Pastatyta pilis buvo tvirta ir atlaikė įnirtingas kovas su kryžiuočiais. Šaltiniuose pasakojama, kaip šią pilį gynė didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas, kurio kariauna prieš kryžiuočius atsilaikė beveik mėnesį. 1362 m. vieno antpuolio metu priešai pilį sugriovė. Pastatyta antroji pilis, o vėliau ir sustiprinta.

Joje apsistodavo šalies valdovas Vytautas Didysis, svečiai, vėliau buvo įrengti sandėliai, kalėjimas. Tačiau dalis jos statinių XVII a. buvo nugriauti Neries upės; pilis buvo nuniokota ir Napoleono žygio į Rusiją metu. Daug metų joje vykdyti archeologiniai tyrimai leido nemažai sužinoti apie pilies istoriją, lietuvių kovas su kryžiuočiais. Dabar šioje senovės tvirtovėje įsikūręs Kauno regiono turizmo informacijos centras, nuolat veikia parodos; Prie pilies dažnai rengiami įvairūs miesto kultūriniai renginiai, festivaliai.

Kauno rotušė

Toliau aplankykime buvusią miesto viršininko buveinę ir dabar miesto simboliu laikomą objektą – Kauno rotušę. Jeigu domimės keramika, nepamirškime užsukti ir į keramikos muziejų, įsikūrusį rotušės rūsiuose. Čia pat ir dvi atidengtos viduramžių laikus primenančios amatininkų krosnys – viena priešais paradinį įėjimą į rotušę, kita – už jos, Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje.

Balta Kauno rotušė yra centrinis Rotušės aikštės pastatas, pradėtas statyti 1542 m., pasipuošęs 53 m aukščio bokštu. Iš pradžių tai buvo vieno aukšto, netinkuoto mūro, gotikinio stiliaus pastatas. XVI a. antrojoje pusėje buvo pristatytas antras aukštas ir aštuonių aukštų bokštas. Po XVII a. rekonstrukcijos rotušė įgavo renesanso stiliaus bruožų. Tačiau dabartinė jos išorė, kuriai būdingas baroko ir klasicizmo bruožų derinys, susiformavo tik 1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą vykdytos rekonstrukcijos metu. Vėliau dar kartą rotušės pastatas buvo atnaujinamas 1968–1973 m. pagal architekto Žibarto Simanavičiaus projektą.

Per ilgą savo gyvavimo laikotarpį rotušė turėjo daugybę paskirčių: jos patalpose vyko prekyba ir buvo kalėjimas (jis buvo įrengtas bokšto rūsiuose), ji buvo paversta ir stačiatikių cerkve, ir šaudmenų saugykla. Kadaise rotušėje buvo Kauno miesto klubas, vėliau rusų klubas, ugniagesių būstinė. 1869 m. čia įsikūrė Kauno miesto savivaldybė, nuo 1944 m. – archyvas, o 1951 m. – Kauno politechnikos instituto fakultetas. Po rekonstrukcijos 1973 m. rotušėje įkurti Santuokų rūmai.

Perkūno namas

Pažintį su Kauno architektūra ir miesto įdomybėmis pratęskime apžiūrėdami Perkūno namą. Ar žinojote, kad tai – 500 metų istoriją skaičiuojanti tuometinių Hanzos pirklių kontora? Šių laikų žodžiais tariant, tai to meto turtingų verslininkų biuras. Pasigrožėję Perkūno namu, apžiūrėkime dabar čia įrengtą Adomo Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, dailės parodų ir koncertų salę.

Perkūno namas – unikalus mūrinis gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. antrojoje pusėje. Namą puošia nišomis išdailinta viršutinė dalis ir akmeninės saulės simbolis. Atvykę lankytojai galės nusileisti į erdvius rūsius, kurie kadaise priklausė Hanzos pirkliams. Teatralizuotų ekskursijų metu lankytojai persikels į pirklių laikus ir pajus viduramžių dvasią. Įdomu tai, jog Perkūno vardas namui buvo parinktas norint išreikšti Hanzos pirklių savarankiškumą ir nepriklausomybę. Pasakojama, kad ant šio namo stogo stovėjusi pagoniškojo dievo Perkūno statula, o rūsyje buvęs aukuras. Manyta, kad pastato vietoje anksčiau buvusi šventykla, skirta dievui Perkūnui.

Žinoma, kad XVII a. savininkai šį namą pardavė jėzuitams, kurie čia įsirengė koplyčią. Vėliau buvo įkurdinti stačiatikiai, dar vėliau – namas virto sandėliu. 1991 m. Perkūno namas, kaip ir šalia stovinti bažnyčia, vienuolynas ir mokykla, buvo grąžintas jėzuitams. 1996 m. jis įtrauktas į
LR kultūros vertybių registrą.

Vilniaus gatvė

Toliau pražingsniuokime Vilniaus gatve. Tai viena seniausių Kauno miesto gatvių, buvusi senojo viduramžių kelio į Vilnių dalis. Anksčiau šią gatvę supo mediniai pastatai, o vėliau – ir dideli raudonų plytų namai. Iki šių dienų Vilniaus gatvėje išlikę keletas svarbių pastatų, prie kurių vertėtų stabtelėti: augustinų vienuolių namas, išlikęs nuo XVI a. (Vilniaus g. 7), katalikiška aukštosios Šv. Ignaco Lojolos kolegijos mokykla (Vilniaus g. 29 / J. Jablonskio g. 2). Vilniaus gatvę puošia ir senosios Kauno miesto telefono būdelės. Dailiai išpuoštose suvenyrų parduotuvėlėse – rankų darbo dirbiniai bei gražios dovanėlės. Jaukiose kavinėse ir restoranuose išalkę keliautojai paskanaus lietuviškų patiekalų ir kitų skanumynų.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika

Keliaudami Vilniau gatve užsukime į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. XV amžiaus pradžioje bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. Per 350 metų susiformavo įspūdingi architektūriniai gotikos, renesanso, baroko stilių bažnyčios elementai. Vėliau Kauno šventovė buvo praplėsta šalia jos pastačius zakristiją ir Švč. Sakramento koplyčią. 1895 m. bažnyčiai suteiktas katedros titulas, o 1921 m. ji buvo paskelbta bazilika. 1926 m. Popiežius Benediktas XV katedrai suteikė arkikatedros titulą.

Prie arkikatedros įrengtoje kriptoje, taip pat šventoriuje palaidoti žymūs dvasininkai: Motiejus Valančius, Mečislovas Leonardas Paliulionis, arkivysk. Pranciškus Karevičius, Jonas Mačiulis-Maironis ir kt. Švč. Sakramento koplyčioje – kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapas.

Kauno prezidentūra

Iš karto už požeminės Birštono gatvės perėjos mus pasitinka tarpukario Lietuvos istorijos liudininkas – istorinis prezidentūros pastatas, kuriame 1919–1940 metais gyveno ir dirbo valstybės vadovas. 1919 m. balandžio 4 d. Kaune išrinkus pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, prezidento institucija pradėjo dirbti Kauno prezidentūroje. Pirmojo pasaulinio karo metu prezidentūroje gyveno garbūs žmonės: vokiečių karinės valdžios viršininkas Francas Jozefas Izenburgas-Biršteinas, grafas Falkenhausenas, Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Dabar prezidentūros antrame aukšte įrengti salonai, prezidento Antano Smetonos darbo kambarys, valgomasis. Vaikai galės atidžiau ištyrinėti šalies vadovų portretus, tuometinius baldus ir įdomius asmeninius jų daiktus. Prezidentūra – tai puiki galimybė pamatyti tikrąją to meto šalies vadovų gyvenamąją aplinką.

Prezidentūros kiemelyje apžiūrėkime pirmosios respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus skulptūras. Mažieji turistai čia galės palakstyti, pasimatuoti ūgį su prezidentų skulptūromis, o suaugusieji pailsės ir aptars pirmuosius pradėtos turistinės kelionės įspūdžius.

Laisvės alėja

Dar keli šimtai metrų į priekį ir įžengiame į Laisvės alėją – ilgiausią Lietuvoje pėsčiųjų gatvę, nusidriekusią net 1621 metrą. Ar galite įsivaizduoti, jog joje dar prieš 100 metų važinėjo arkliu traukiamas tramvajus, o prieš 50 metų dūzgė pokario automobiliai? Dabar ši centrinė miesto gatvė skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams. Visoje Europoje ilgiausia pėsčiųjų gatvė buvo suformuota XIX a. Alėjoje stovi daug Lietuvos istoriją menančių paminklų, Vytautui Didžiajam, Danieliui Dolskiui, Romui Kalantai atminti skirtų skulptūrų.

Pačiame alėjos centre pasigrožėkime trykštančiu fontanu.
Mažieji ir jų tėveliai Laisvės alėjoje puikiai praleis laiką: čia gausu kavinių ir užeigų pasistiprinti, parduotuvių apsipirkti, įsikūrusi miesto savivaldybės administracija ir centrinis paštas, centrinis knygynas, dramos ir muzikinis teatras. Apsilankykime viename iš teatrų spektaklių, skirtų visai šeimai, – tai puiki pramoga. Mažiesiems turistams prie muzikinio teatro įrengta žaidimų aikštelė.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Antras pagal dydį teatras Lietuvoje buvo pastatytas XIX a. pabaigoje pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą, jaukioje miesto sodo dalyje. Anksčiau teatre buvo statomos operetės, o dabar teatre rodomi įvairių žanrų muzikiniai spektakliai: operos, operetės, miuziklai, baleto, modernaus šokio spektakliai, spektakliai vaikams. Per vieną kūrybinį sezoną teatre parodomi apie 175 vaidinimai.

Mažiesiems turistams prie muzikinio teatro įrengta žaidimų aikštelė. Kol vaikai linksmai krykštaus ant įrengtų sūpuoklių ir žaidimų namelio, tėvai galės žvilgtelėti į paminklą Romui Kalantai, prisiminti istorinius įvykius, kai, protestuodamas prieš sovietų valdžią, šioje vietoje šis herojus susidegino.

Funikulierius

Kauno mieste veikia vieninteliai šalyje tarpukario laikų funikulieriai – keltuvai, kurie lynu tempiami į stačią šlaitą ar kalną. Tokiais dviem funikulieriais galima pasivėžinti kylant į Žaliakalnio kalną prie Prisikėlimo bažnyčios bei į Aleksoto kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama. Funikulieriaus kelio ilgis – 142 m, kelionė trunka 1 min 38 s.

Išbandykime kelionę Žaliakalnio funikulieriumi. Jį pasieksime prie fontano Laisvės alėjoje pasukę kairėn. Keliaukime tiesiai, kirskime K. Donelaičio gatvę ir pereikime Vienybės aikštę. Toliau sukime į dešinę ir eidami V. Putvinskio gatve kairėje pamatysime funikulierių. Užkilkime funikulieriumi, prieš akis iškils didinga Kristaus Prisikėlimo bazilika.

Kristaus prisikėlimo bazilika

Lankantis Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vertėtų užkilti į terasą, įrengtą ant šios šventovės stogo. Nuo čia atsiveria nuostabi Kauno ir jo apylinkių panorama. Iš apžvalgos aikštelės galima apžiūrėti miestą: žvelgiant į pietų pusę, matyti netolimi Kauno naujamiesčio pastatai, tankiai išsirikiavę abiejose Laisvės alėjos pusėse, taip pat didingai stūksanti Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir kiti statiniai.

Toliau matyti puikus Nemuno vaizdas. Vakaruose atsiveria Kauno senamiestis su nuostabiais architektūros paminklais, ant kalno įsikūrusia Aleksoto dalimi. Architektūros ir gamtos objektai, susiliejantys į vientisą panoramą, nepalieka abejingo nė vieno stebėtojo.

Santakos parkas

Jei dar liko jėgų ir noro, grįždami į Kauno pilies aikštelę pasivaikščiokite Santakos parke. Sutvarkytas parkas pačioje miesto širdyje nuo ryto iki vakaro sutraukia būrius miestiečių ir Kauno svečių. Čia treniruojasi sportininkai, mėgsta prasklęsti dviratininkai, o savaitgaliais pievelę it Paryžiuje nugula staltiesės ir pintinės su maistu. Čia puiki vieta atsipūsti. Kol tėvai poilsiauja, vaikai gali pasisupti, pasportuoti specialiai vaikams įrengtoje žaidimų aikštelėje ar linksmai pralėkti paspirtuku.

Pailsėję, kupini naujų įspūdžių ir atradę daug įdomių Kauno vietų, grįžkime į pilies aikštelę, kur snaudžia paliktas automobilis.

Šaltinis: www.platumos.lt

Maršrutas parengtas vykdant projektą „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas ir sklaida pasitelkiant informacines elektronines priemones“. Projektą dalinai finansuoja Kultūros paveldo departamentas