Didžiausia pasaulyje Šiukšlių sala vadinamas darinys plūduriuoja tarp Šiaurės Amerikos ir Azijos krantų. Salos dydis maždaug dvylika kartų didesnis, nei visos Lietuvos plotas.

Apie Šiukšlių salą Perpasauli.lt rašė dar prieš porą metų. Tuomet sala buvo įtraukta į keisčiausių pasaulio salų penketuką. Dabar norėtume supažindinti su šia vieta išsamiau.

Pirmiausia, Šiukšlių sala taip pavadinta dėl patogumo, nors ir nėra tai, ką esame įpratę vadinti „sala“ (anglų k. Great Pacific Garbage Patch) . Po plūduriuojančiomis šiukšlėmis nėra jokio kietojo pagrindo. Ant jų neįmanoma užlipti ir atsistoti.

Šis darinys – tiesiog į didžiulę vandens erdvę suplaktos įvairios šiukšlės. Jas paslaugiai sunešė povandeninės srovės. Sunku įsivaizduoti, dar sudėtingiau pamatuoti. Didžiulė atliekų masė nėra stabili ir toje pačioje vietoje netelkši. Susiformavusi Ramiojo vandenyno viduryje, ji lėtai lėtai artėja prie Šiaurės Amerikos krantų.

Didžiausią dalį atliekų sudaro plastikas. Įžiūrėti galima viską: tuščius vandens butelius, žaislus, banglentes, nuolaužas. Sala nemažai pasipildė po paskutinio cunamio Japonijoje 2011 m., kuomet į jūrą pateko galybė vandens išplautų atliekų. Dalis jų nuskendo, tačiau kita dalis srovių buvo nunešta link salos.
Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala

Saulyje ir vandenyje šiukšlės yra, tirpsta, dalosi, tačiau plastmasė neišnyksta. Mažos dalelės patenka į žuvų ir jūros gyvūnų organizmus. Tie gyvūnai valgio pavidalu gali patekti ir ant žmonių pietų lėkščių. Kas patvirtins, kad žuvis, valgyta penktadienį, prieš tai neatostogavo Šiukšlių salos pakrantėse.

Šios salos istorija trumpa, bet kraupi. Pirmosios sąnašos pastebėtos dar 1972 m., 1988 m. išmatavus plastiko dalelių kiekį vandenyje, paaiškėjo, kad jų kiekis viršija visas normas. Tuomet apie darinį pradėta kalbėti kaip apie gamtosaugos problemą. Toliau kasmet pranešamos tos pačios liūdnos naujienos: darinys nenumaldomai plečiasi, žala vis didesnė. Nuo 2008 m. organizuojami įvairūs projektai daliniam atliekų valymui, bet žymios naudos jie kol kas nedavė. Daugiausia dėl atliekų masės dydžio kaltinamos Azijos šalys, ypač Kinija, nemažai prie didinimo prisideda ir JAV.
Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala

Jei Šiukšlių sala kol kas neatrodo grėsmingai – dar keletas faktų:

• kai kuriais skaičiavimais, per artimiausius dešimt metų šiukšlių salos dydis gali net padvigubėti.
• Darinio dydis prilyginamas antrai pagal dydį JAV Teksaso valstijai, kai kuriais matavimais – jau didesnis už ją.
• 80% šiukšlių sudaro yrantis plastikas, tačiau jis niekur nedingsta, suirusio niekaip neįmanoma surinkti.
• Atliekų užnuodyti gyviai atsiveda išsigimusių jauniklių: žuvys su dvejomis galvomis ar uodegomis – ne juokelis, o niūri realybė;
• Šiukšlių sala jau matama plika akimi iš kai kurių kalnų Kalifornijoje, JAV.
• Dalies sąnašų net neįmanoma pamatyti be mikroskopo – labai stiprų vandens užterštumą patvirtina tik biologiniai tyrimai salos zonoje.
Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala

Žinoma, jūros transporto priemonės Šiukšlių salos priegų vengia, mat atliekos gali patekti į variklius, apgadinti laivų korpusus. Visgi, jei būtų organizuojami pažintiniai turai, sala neabejotinai sulauktų daugybės smalsuolių. Tai tikriausiai būtų į naudą – galbūt gyventojai taptų sąmoningesni, rūšiuodami atliekas, vyktų didesnis perdirbimo skatinimas.