Tailando Phi Phi salos įsikūrusios netoli Krabi miesto, esančio Tailando pietuose, kranto. Archipelagas geriausiai žinomas dėl savo dviejų didžiausių salų – Phi Pi Don ir Phi Phi Leh. Šios salos garsėja savo smėlėtais paplūdimiais, šiltu vandeniu ir įspūdingomis klinčių uolomis.
Tiesa, yra vienas esminis trūkumas: į šias salas kasdien plūsta tūkstančiai turistų, ypač sezono metu, kuris tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Todėl yra labai sunku patikėti savo akimis, kai tekant saulei pavyksta pamatyti žymiuosius Phi Phi salų paplūdimius visiškai tuščius.
Todėl vertėtų pasinaudoti galimybe praleisti naktį negyvenamoje Phi Phi Leh saloje. Tapusi žinoma dėl Maya Bay paplūdimio, asmeninio Leonardo DiCaprio rojaus 2000 metais išleistame filme „Paplūdimys“, sala nuo to laiko yra populiari dieninių kelionių vieta.
Daugybė motorinių valčių, keltų ir tradicinių ilgų valtelių kasdien išplaukia į Maya Bay, pripildyti keliautojų, trokštančių pamatyti laukinę salą, kurią matė filme „Paplūdimys“. Šios smalsuolių minios ir lemia, kad Phi Phi Leh salą sunku įsivaizduoti kaip apleistą rojų. Ilgiausia smėlėta atkarpa Maya Bay yra ne ilgesnė nei 200 metrų, todėl norintys ten degintis dažnai guli vienas arti kito, o plaukiojantys aplink pririštas valtis neretai vienas į kitą atsitrenkia.
Kadangi Maya Bay priklauso nacionaliniam parkui, šio paplūdimio lankymo taisykles nustato Tailando valdžia, kuri dar 2012 metais uždraudė lankytojams pasilikti saloje per naktį. Tik vienintelis kelionių organizatorius, „Maya Bay Tours“, dabar siūlo keliautojams unikalią galimybę pamatyti salą po saulėlydžio, naktį vykstančios ekskursijos metu.
Kai dangų uždengia tamsos skraistė, išplaukia paskutinės valtys su turistais. Pagaliau ateina laikas iš tiesų atrasti salą.
Pasivaikščiojimas šaltu, šilkiniu smėliu prie labai blausaus apšvietimo, sklindančio nuo valties, leidžia lengvai įsivaizduoti, kad esate pirmieji žmonės, aplankę šią salą. Neskaitant į krantą atsiritančių bangų garso, būna beveik visiškai tylu. Po to erzinančio triukšmo, kurį vakarais tenka patirti Phi Phi Don saloje, tai būna tikra atgaiva.
Kad tikrai pajustumėte salos naktinę dvasią, gidai nusiveda turistus į turą per jos nepažymėtus, smėlėtus takelius.
Kadangi šiuo metu lankytojams saloje miegoti uždrausta, ekskursijos metu turistai nueina atgal į valtį ir joje pasilieka per naktį. Ten sulaukiama dar vienos staigmenos: vidurnakčio pasiplaukiojimo. Skaidrus, žydras pietų meto vanduo tuo metu jau būna juodos aksomo spalvos, kuris tobulai slepia bet kokį pavojų.
Laimei, vietoj pavojingų grobuonių, jūra yra užpildyta bioliuminescenciniu planktonu. Mikroskopinio dydžio planktonas ryškiai šviečia, kai jį pajudini. Taip nutinka dėl cheminės reakcijos, panašios į tą, kuri nutinka jonvabalių atveju. Tačiau tam, kad būtų galima pamatyti šviečiantį planktoną, į vieną krūvą turi susidėti įvairūs neprognozuojami aplinkos faktoriai.
Miegojimas valtyje, tiesa, nėra labai prabangus dalykas, tačiau viską atperka žinojimas, kokiame gamtos kampelyje randiesi.
Kitą rytą turistai gali dar kartą aplankyti tuščią paplūdimį, dar prieš tai, kai į salą pradeda plaukti turistų perpildytos valtys. Po paskutinio pasiplaukiojimo paplūdimyje, išplaukiama valtimi atgal į pergrūstą Phi Phi Don salą.