Viename žinomiausių Anglijos traukos objektų egzistuoja patalpa, apie kurią žino visai nedaug žmonių. Tai slaptas dvaro rūmų sargybinių baras, neskirtas publikai.
Nuo to laiko, kai buvo pastatytas 1078 metais, Londono Taueriui teko pabūti ir karališkaisiais rūmais, ir įspūdinga tvirtove, ir liūdnai pagarsėjusiu kalėjimu, ir pamėgta egzekucijų vieta. Tai taip pat visai nebloga vieta išgėrimui. Jei esi dvaro rūmų sargybinis.
Nuo to laiko dvaro rūmų sargybiniai tapo vieno iš lankomiausių Didžiosios Britanijos objektų ikoniškais, daug fotografuojamais viešais veidais. 2014 metais Londono Taueris pritraukė daugiau nei 3 milijonus lankytojų.
Dabartiniai 37 Tauerio dvaro rūmų sargybiniai lydi turistų grupes ir pasitinka asmenukes gaudančius turistus. Tačiau be ceremoningų pareigų, kurios per amžius nedaug tepasikeitė, labai svarbi yra ir jauki uždara patalpa, kurioje vyksta išgertuvės pasibaigus pamainai.
Apstatytas raudonais suolais ir tamsaus medžio stalais, baras atrodo kaip kaimo užeiga, kurioje yra tik nariams skirtas baras. Tačiau ši aplinka yra unikali.
Viename kampe kabo kirvis, kitame – nuotraukos čia buvusių svečių, tokių kaip Bruce‘as Willisas ir Tomas Clancy‘is, ir netgi kabo įrėmintas Rudolfo Hesso parašas ant Londono Tauerio laiškinio popieriaus. 1941 metais sugautas nacis laikinai buvo kalinamas Taueryje, ir per savo keturių dienų buvimą ten pasirašė keliems dvaro rūmų sargybiniams, turėjusiems su juo kontaktą.
Tačiau labiausiai intriguoja baro tiesioginis ryšys su pačiais dvaro rūmų sargybiniais. Dešimtys ant sienų kabančių stendų rodo pulkus, iš kurių atėjo kiekvienas jų – naujokai turi turėti bent 22 metų garbingo tarnavimo ginkluotose pajėgose įrašus.
Tuo metu sidabrinių alaus bokalų eilė primena apie „jautienos valgytojų“ ceremoniją, apie kurią žino nedaugelis.
Tai gali skambėti keistai, tačiau kaip ir už visko, kas susiję su Taueriu, ir už tokio tosto yra istorija. Istoriškai dvaro rūmų sargybinių darbas, į kurį įėjo apgyvendinimas ir maistas (kalbama, kad „jautienos valgytojų“ pravardė atsirado iš tų laikų, kai už darbą sargybiniams iš dalies buvo mokama jautiena), buvo pardavinėjamas aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Darbuotojai galėjo išeiti iš darbo ir parduoti savo poziciją bet kam. Bet jeigu mirdavo dar tarnaudami, prarasdavo šią puikią galimybę praturtėti. Tai reiškė, kad mirtis, ištikusi dar dirbant dvaro rūmų sargybiniu, buvo laikoma nesėkme.
„Mes vis dar naudojame šį tostą, tačiau čia viskas pasikeitė dar 1826 metais“, – sako Kingshottas. „Tada Velingtono hercogas nusprendė, kad visi dvaro rūmų sargybiniai turi būti buvę kariai, į šį darbą paskirti už jų išskirtinę karo tarnybą. Tada pozicijų pirkimas ir pardavimas buvo sustabdytas“.
Pasikeitė ir sargybinių vaidmuo: vietoj kalėjimo prižiūrėtojų ir karalystės vertybių saugotojų, šiandien „jautienos valgytojai“ yra lankytojus pasitinkantys ir lydintys darbuotojai.
„Nuo Viktorijos eros dauguma mūsų funkcijų – reprezentacinės“, - sako Kingshottas. Kartu su nepriekaištinga tarnyba ir gebėjimu poste laikytis tradicijų ir orumo, šiandien kandidatai taip pat turi mokėti puikiai bendrauti su žmonėmis.
Nepaisant pokyčių, „jautienos valgytojai“ vis dar turi nemažai senų tradicijų. Kai kurios jų yra keistos: senas susitarimas su „Marton‘s“ naudoti „jautienos valgytojų“ atvaizdą lemia, kad sargybiniai per savo gimtadienį gauna „jautienos valgytojų“ džino butelių. Kitos tradicijos rimtesnės, pavyzdžiui, dalyvavimas vadinamojoje „Raktų ceremonijoje“, kuri vyksta, kai Taueris uždaromas kiekvieną naktį. Šis ritualas prasidėjo dar prieš 700 metų.
Egzistuoja dar vienas tradicinis dvaro rūmų sargybinių postas, vadinamasis „Ravenmaster“, t.y. varnų prižiūrėtojas. Šiandien juo dirba Chrisas Skaife. Taueryje gyvenantys juodi varnai yra beveik tokie patys ikoniški kaip ir „jautienos valgytojai“, todėl šis darbas – rimta atsakomybė.
Kaip varnų prižiūrėtojas, Skaife turi valyti jų narvelius, saugoti jų ramų miegą ir užtikrinti, kad jie nebūtų alkani. „Perku žalią mėsą ir duodu paukščiams kiekvieną dieną“, – pasakoja jis. „Kartą per savaitę jie taip pat skanauja žalio kiaušinio, plius kartais triušių mėsos. Duodu jiems visą triušį, nes jų kailiukas paukščiams yra naudingas“.
Varnų prižiūrėtojo darbas nėra vienintelis, kuris vyksta „užkulisiuose“ ir yra nematomas. Dvaro rūmų sargybinių klerkas Philipas Wilsonas dirba Taueryje jau 18 metų, todėl yra laikomas ilgiausiai dirbančiu dabartinu „jautienos valgytoju“. Kadangi jis oficialiai yra atsakingas už „Raktų ceremonijos“ administravimą, jis taip pat užtikrina, kad kiekvienas sargybinis būtų tinkamai apsirengęs. „Tai nėra tradicinė klerko pozicijos darbo dalis, tačiau tai yra vaidmuo, kurio ėmiausi, nes anksčiau buvau Koldstrymo miesto apsaugos siuvėjas“, - sako Wilsonas.
„Tiudorų epochos apranga – „raudona ir paauksuota“ uniforma, kurią vilkime nuo 1549 metų, pasikeitė labai nedaug. Tačiau mėlyna ir raudona uniforma, kuri yra mūsų kasdienė apranga, atsirado tik 1858 metais“, – pasakoja Wilsonas. Šiandien Tiudorų epochos uniforma yra vilkima tik kai dvaro rūmų sargybiniai dalyvauja valstybiniuose renginiuose, ar kai Tauerį aplanko monarchas.
Kai pagalvoji, labiausiai stebinantis dvaro rūmų sargybinių darbas greičiausiai yra barmeno. Pietinėje Tauerio dalyje įsikūręs privatus baras, maždaug teniso korto dydžio, dirba nuo pirmadienio 20:30 val. iki šeštadienio.
Tiksli data, kada atsirado „Dvaro rūmų sargybinių klubas“ nėra žinoma. Jis buvo įsikūręs keliose skirtingose Tauerio vietose, o dabartinėje vietoje yra daugiau nei 60 metų. Sargybiniai dirba barmenais pasikeisdami. Ir taip, jie turi susimokėti už savo gėrimus. Kainos nėra lengvatinės.
Nors suderinti darbą ir privatų gyvenimą daugumai „jautienos valgytojų“ yra iššūkis, dėl to, kad jie nuolat yra tarnyboje (ar dėl to, kad ne tarnybai skirtu laiku jie gyvena ten, kur ir dirba), 63 metų Kingshottui viską kompensuoja darbo unikalumas.
„Tikrai nėra daugiau nieko panašaus į tokį darbą, ir turėti jį yra absoliuti privilegija. Bet užsisėdėti per ilgai nenorėčiau“, – sako jis.