Medis, kurį fotografuoja visi turistai

Itališkasis kedras – neoficialus Romos miesto simbolis, daugeliui keliautojų primenantis Italijos sostinę. Medžio riešutai – svarbi sudedamoji pesto padažo dalis.

Skėčio formos medis turėjo svarbią šešėlio funkciją dar Antikos laikais, dabar jis puošia ne tik Romą, bet ir kitus Viduržemio regionus.

Keliaudami Viduržemio regione, pastebite, jog skiriasi kraštovaizdis ir augmenija. Medžių lapai nedideli, evoliucijos metu prisitaikę prie didžiulio saulės kiekio. Augalų spygliai vis ilgesni, medžiai aukštesni. Vienas tokių pavyzdžių – įspūdingo aukščio pušis.

Šis medis vadinamas įvairiai: itališkasis kedras, itališka pušis, pinija. Pušis anksčiau augo dabartinės Ispanijos ir Portugalijos teritorijoje, į Italiją buvo atvežta dirbtinai. Vėliau paplito ir kitose Viduržemio regiono šalyse: Prancūzijoje, Graikijoje, Albanijoje, Vakarų Turkijoje. Žmones ne tik žavėjo išskirtinis medžio grožis, iki sprindžio ilgį siekiantys spygliai.

Romos imperijoje medis turėjo aiškią funkciją: plačios šakos, esančios labai aukštai, turėjo mesti gerą šešėlį ant žemės besiilsintiems senovės romėnų legionų kariams. Šešėlis aktualus ir dabar, ypač vasaros metu, kai temperatūra Italijoje gali siekti ir 40 laipsnių.

Vėliau, naujaisiais laikais, piniją praminė skėčiu – dėl ilgo koto ir šakų išdėstymo, forma iš tiesų primena skėtį.

Tačiau pagrindinė ir pati svarbiausia medžio funkcija atsirado netikėtai: tai vienas iš Italijos, o svarbiausia – Romos miesto simbolių. Oficialus jis nėra, tačiau kiekvienas,atvykęs į Romą, pastebi, kad pušis – svarbiausias medis. Pinija puošia ištaigingas miesto gatves, keroja prie didžiausių monumentų, svarbiausių bažnyčių, supa Romos koliziejų.

Dar viena pinijos funkcija – riešutai. Romoje kankorėžiai negliaudomi, tačiau tolyn nuo miestų, medžiai auginami dėl riešutų. Pavyzdžiui, Ispanijoje auginamos ištisos pinijų plantacijos, tuomet derlius efektyviai prižiūrimas ir gali būti geresnis. Apsukrūs kinų verslininkai į Europą pradėjo įvežti kedrų riešutų iš Kinijos. Tai kokybe smarkiai nusileidžiantys, bet dažnai sunkiai atskiriami nuo tikrųjų.

Kedro riešutus sudėtinga gauti: pasiekus ir nuskynus kankorėžį, jis kaitinamas, kad atsivertų, tuomet riešutai gali būti lukštenami. Todėl kedro riešutai tokie brangūs. Vos už šimtą gramų – tiesiog saują - galima sumokėti net keletą eurų. Kedro riešutai nevalgomi vieni sau, jie svarbi padažų, salotų dalis, naudojami mėsai pagardinti.

Svarbiausia – tai pagrindinė sudedamoji pesto padažo dalis. Kedro riešutai ir baziliko lapeliai – tarsi sutverti kartu pesto padažui.
Tad pinija turi ne tik išskirtinį grožį, svarbią istorinę funkciją, tačiau ir įvairią naudą žmonėms.