„La Specola“ – seniausias muziejus Europoje. Jo pradžia buvo asmeninė Medici šeimos kolekcija, kuri visuomenei buvo atverta 1775 m. Vaškiniai anatominiai modeliai buvo tikra sensacija, jų pažiūrėti buvo net garsusis vokiečių poetas Goethe ir imperatorius Leopoldas, finansavęs muziejų.
Viena didžiausių įdomybių buvo vaškinės anatominės Veneros – moterų figūros erotiškomis pozomis su besimatančiais šonkauliais ir vidaus organais. Jos labiausiai patiko markizui de Sade‘ui.
Vaškinių Clemente Susini figūrų galima pamatyti tik keliose vietose pasaulyje – muziejuose Budapešte, Vienoje ir Kaljaryje.
Eksponatus muziejui aistringai rinko kelios Medici kartos. Jie kaupė ne tik garsių menininkų kūrinius, bet ir fosilijas, mineralus, egzotinius augalus. Iš visos šios medžiagos, papildytos didžiule knygų iš visos Europos kolekcija, Pietro Leopoldo di Lorena, padedamas abato Felice Fontanos (1730-1805) sukūrė Gamtos istorijos muziejų.
Būtent jam 1771 m. princas nupirko kelis statinius šalia Pitti rūmų, kur vis dar tebėra muziejus. „La Specola“ buvo oficialiai atidaryta 1775 m. iki 19 a. pradžios tai buvo vienintelis muziejus su mokslo objektais, specialiai sukurtas visuomenei, su gidais ir prižiūrėtojais.
Šiuo metu lankytojams prieinamos 34 salės: 24 skirtos zoologijai, 10 – anatominėms vaškinėms figūroms. Zoologijos dalyje yra tiek labai senų, tiek neseniai įgytų eksponatų. Yra ir antroje 17 a. pusėje Didžiajam kunigaikščiui padovanoto hipopotamo iškamša. Muziejus ypač didžiuojasi anatominių vaškinių figūrų kolekcija.
Anatominės vaško figūros buvo sukurtos tam, kad nereikėtų apžiūrinėti lavonų.
Muziejaus interjeras irgi išskirtinis – čia yra vadinamoji Galilėjaus tribūna, 1841 m. pastatyta architekto Giuseppe Martelli garsiojo Tokanos mokslininko garbei. Ten eksponuoji jo prietaisai. Salė išpuošta freskomis, marmuro skulptūromis, kurios iliustruoja reikšmingiausius Italijos mokslo atradimus nuo renesanso iki mūsų laikų.