Pavargę nuo Naujųjų metų žiburėlių, baltų mišrainių, fejerverkų prie Vilniaus Katedros, sudaužytų šampano butelių gatvėse, ėmėmės organizuoti savo nuotykį.
Viena sunkiausių užduočių, prie kurios praleidome bene daugiausiai laiko, buvo maršruto dėliojimasis. Koks jis? Ką vertėtų pamatyti, kur užsukti, o ką praleisti? Mūsų galutinis maršruto planas atrodė taip: pirmąją dieną turėjome iš Vilniaus judėti į Dubingius, Molėtus, Mindūnus, Labanorą, Ignaliną, Dūkštas, Zarasus, Rokiškį ir galiausiai, sutemus, likus valandai iki Naujųjų metų, pasiekti Biržus.
Antrąją dieną iš Biržų turėjome leistis automobiliu į Pasvalį, prasukti pro Pakruojį, tada į Šiaulius, Kuršėnus, Mažeikius, Skuodą, Palangą, Klaipėdą, ir naktį rasti, kur miegoti Ventėje.
Trečiąją dieną, kai jau esame išvargę, mūsų maršrutą sudaro kiek mažiau miestų, bet atstumai pakankamai dideli. Iš Ventės traukiame į Pagėgius, Viešvilę, užsukame į Jurbarką, Šakius, Marijampolę, kur gyvena kolegos Rimanto, keliaujančio drauge, giminės, tada pasiekiame Lazdijus, kol galiausiai atvykstame į kurortą – Druskininkus.
Ketvirtoji ir pati trumpiausia, bet įspūdžiais tikrai nenusileidžianti praėjusioms, diena – aplankome Merkinės piramidę, Merkinę, judame pro Senąją Varėną, Trakus ir sėkmingai grįžtame į namus. Ten, kur viskas ir prasidėjo – į Vilnių. Taip viskas gražiai atrodė „ant popieriaus“. Realybė buvo kiek kitokia.