Galapagai yra vulkaninės kilmės salos, kurios susiformavo dėl žymiai giliau nei vandenyno paviršius vykusio žemės aktyvumo. Isabela, esanti vakarinėje Galapagų dalyje, kartu su savo kaimyne Fernandinos sala, yra viena jauniausių salų – nors ji skaičiuoja jau apie milijoną metų.

Pasak šaltinių, saloje, kuri buvo kalinių tremties vieta, jiems tekdavo atlikti itin sunkius fizinius darbus vyraujant karščiams. Vienas tokių: sienos statymas, kuri yra išlikusi iki šių dienų ir vadinama Ašarų siena. Kaliniai taip pat patirdavo pareigūnų fizinį kankinimą.

Šių dienų turistai į salą atvyksta dėl esančių pramogų: šią vietą itin pamėgę banglentininkai. Ne mažiau sala įdomi ir geologijos studentams: jie saloje tirinėja vulkaninius kūgius ir pakilimus.

Isabela iš visų salų išsiskiria dar ir tuo, kad turi didžiausią sausumos vėžlių populiaciją. Šie vėžliai yra Darvino teorijos vadovėlinis pavyzdys. Negalėdami pereiti per salos lavos srautus, vėžliai čia išsivystė į keletą skirtingų rūšių, izoliuotų vieni nuo kitų.

Tai taip pat yra viena iš nedaugelio salų, kur galite pamatyti Galapagų pingvinus ir Karibų flamingus.