– Kas, atvykus į JAV, labiausiai nustebino Amerikos sveikatos apsaugos sistemoje?
Į JAV su žmona išvykau 1997 metais, jau baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir dvejus metus atlikęs rezidentūros praktiką. Kaip ir daugelis tuomet išvykusių lietuvių maniau, kad nuvažiuosime, pažiūrėsime, kaip ten viskas atrodo, ir grįšime.
Man pasisekė, nes turėjau galimybę stažuotis Jeilio (Yale) universiteto Vaterburio (Waterbury) ligoninėje ir nuo pirmų dienų iš vidaus pamatyti Amerikos medicinos sistemą.
Jauni gydytojai, ką tik baigę rezidentūrą, dirbo visu pajėgumu, visiškai nepriklausomi nuo vyresnių arba aukštesnes pareigas einančių kolegų. Mane sužavėjo ta neįprastai lengva aplinka atsiskleisti žmogaus asmenybei, pagarba kolegų nuomonei ir šilti tarpusavio santykiai.
Jaunam specialistui nereikia būti tarsi po sparneliu ir uoliai klausyti nurodymų ar laikytis kažkieno surašytų protokolų. Baigęs rezidentūrą, tu esi visiškai paruoštas specialistas ir pats pasirenki savo nepriklausomybės ribas. Tai buvo mano pirmas ir pats paprasčiausias pastebėjimas, kuris mane tebelydi ir dabar.
Jei kalbėtume apie sveikatos apsaugos sistemą, mane maloniai nustebino faktas, kad net ir neturintys sveikatos draudimo tikrai nepaliekami gatvėje, jie gauna vienodai brangias paslaugas, kaip ir apdraustieji. Kadangi tokių žmonių yra mažuma, ligoninės nuskaičiuoja šias išlaidas į nuostolius. Visos istorijos dėl diskriminacijos dažniausiai kyla dėl pačių žmonių naivumo ar nesugebėjimo susikalbėti, o tai tarp užsieniečių pasitaiko dažnai. Dabartiniai prezidento B. Obamos administracijos pakeitimai turėtų visiškai eliminuoti neapdraustų žmonių grupę.
– Mediciną studijavote ir mūsų aukštojoje mokykloje, ir JAV. Kokius didžiausius skirtumus galėtumėte įvardinti?
Medicinos studijos Lietuvoje ir Amerikoje pirmiausia skiriasi tuo, kad ten viskas grindžiama praktika. Net baziniai mokslai (biochemija, anatomija, fiziologija ir kt.) pateikiami, mokomi ir testuojami per praktiškumo prizmę – kaip visa tai bus naudinga gydant ligonius. Visur akcentuojamas mąstymas ir praktiškumas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšminga, bet iš tiesų tai padeda visai kitaip suvokti problemas: tu mąstai, o ne seki nurodymus.
Kitas svarbus skirtumas – visa teorinė medžiaga yra glaudžiai susijusi su realybe. Tarkime, teoriškai mokaisi nustatyti tikslią tam tikros ligos diagnozę, naudojiesi ką tik išrastu testu; vadinasi, dirbdamas jį ir naudosi. Nėra atotrūkio tarp to, ką tu mokaisi ir ką matai realiame gyvenime ar darbe. Lietuvoje man atrodė, kad knygos yra tik teorija, bet gyvenimas yra visai kas kita. O čia viskas yra kartu.
– Kodėl pasirinkote gydyti nutukimą?
Dar 2000 metais, kai pradėjau chirurginę rezidentūrą, prasidėjo nutukimo epidemija. Kaip tik tuo metu vyko laparoskopinės chirurgijos revoliucija. Sudėtingos operacijos, pvz., skrandžio apylankos (angl. gastric bypass), tapo įmanomos minimalios invazijos metodais. Mane domino naujausios technologijos ir jų galimybės.
– Kiek toli pažengęs chirurginis nutukimo gydymas?
Šiuo metu chirurginis nutukimo gydymas išgyvena aukso amžių. Kol kas efektyvesnių priemonių kovoti su nutukimu dar nėra. Gydymo kitomis, nechirurginėmis, priemonėmis – dietomis, vaistais, gyvenimo būdo keitimu, psichoterapinėmis priemonėmis – rezultatai nėra tokie puikūs. Be to, tokiu būdu sėkmingai gydomos su nutukimu susijusios ligos – diabetas, aukštas cholesterolio kiekis ir kraujospūdis, miego apnėja.
Šiuo metu populiariausios ir gerų rezultatų duodančios operacijos yra šios: skrandžio mažinimo (angl. vertical sleeve gastrectomy), skrandžio apylankos (angl. gastric bypass), skrandžio žiedelis (angl. adjustable gastric band), dvylikapirštės apylankos (angl. biliopancretic diversion with duodenal switch). Visas šias operacijas ir siūlome savo Metabolizmo ir nutukimo chirurgijos institute (angl. Institute for Metabolic and Bariatric Surgery),
– Papasakokite plačiau apie robotų chirurgiją.
Amerikoje robotų chirurgija naudojama jau senokai – apie 2000-uosius buvo atliktos pirmosios operacijos. Ji buvo sukurta tam, kad pagerintų laparoskopinių operacijų efektyvumą ir netgi suteiktų galimybę operuoti per atstumą (telechirurgija). Dėl ypač didelių kainų robotų chirurgija sunkiai tebesiskina kelią netgi Amerikoje.
Robotų instrumentai tiksliai atkartoja rankos riešo judesius, suteikdami galimybę gerokai tiksliau techniškai atlikti operaciją. Trijų dimensijų vaizdas panardina į žmogaus organų anatomines detales, kurių paprastu laparoskopu nepamatysi.
Pati robotų technologija sparčiai tobulėja – naujausi chirurginiai robotai gali kombinuoti prieš operacijas padarytų vidaus organų nuotraukas su tikru vaizdu operacijos metu, gali apšviesti anatomines detales, kurių normalia akimi nepamatysi.
– Ar nutukimas dažniausiai gydomas chirurgiškai? Kokios alternatyvos?
Be abejonės, chirurginis gydymas nėra vienintelis būdas kovoti su nutukimu. Sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas galėtų ištrinti chirurginį gydymą iš nutukimo gydymo žemėlapio, deja, nedaugeliui pavyksta atsispirti šiuolaikinėms gyvenimo pagundoms. Šiuo metu nėra vaisto ar kitokio gydymo metodo, kuris pralenktų chirurginio gydymo efektyvumą.
– Vis dažniau kalbama, jog ir Lietuvoje daugėja nutukusių žmonių. Kaltinami ir prastos kokybės maisto produktai, ir sėslus gyvenimo būdas, ir besaikis vartojimas. Ar tik tai lemia nutukimą?
Nutukimo epidemija nėra tik Lietuvos ar Amerikos problema. Visas pasaulis ieško atsakymo į klausimą, kas jį sukelia. Priežastys, kuriuos jūs paminėjote, turi įtakos, bet, deja, tai nėra vienintelė priežastis. Industrinio ir informacinio amžiaus laikmetyje mažėja mūsų poreikis judėti, maistas yra vis labiau išgryninamas, kartu jis praranda natūraliai subalansuotas sveikąsias savybes. Galų gale aplinka pradeda keisti ir mūsų genetiką.
Blogiausia, kad nutukimas veda prie kitų medžiagų apykaitos sutrikimo problemų – diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio bei miego apnėjos. Šitos ligos, be abejonės, trumpina žmogaus gyvenimą ir gerokai prastina gyvenimo kokybę. Taigi efektyvus nutukimo gydymas arba prevencija atveda prie geresnes gyvenimo kokybės, sumažina II tipo diabeto riziką, pailgina mūsų amžių.
