Įspūdingo grožio ugnies ir ledo kraštas

Islandijos sala įsitaisiusi kiek atokiau nuo Norvegijos ir yra rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Kelionės saloje rekomenduojamos tiems, kas mėgsta išskirtinį kraštovaizdį. Islandija – kalnų, ugnikalnių ir geizerių šalis, stulbinanti kanjonais, kriokliais, besikeičiančiais gamtos vaizdais ir, aišku, Šiaurės pašvaiste. Klaidingai manoma, kad Šiaurės pašvaistę galima išvysti tik žiemą: ją galima pamatyti jau rugsėjo mėnesį (iki pat kovo!).

Islandijoje nesunku prarasti laiko nuovoką: vasarą saulė danguje ridinėjasi net iki 23 val., o sausio pabaigoje – nuo 10 iki 17 val., todėl ten pabuvoti patariama tiek vasarą, tiek ankstyvą ar vėlyvą žiemą. Populiariausia turistų lankoma salos dalis – Pietų Islandija. Pietvakarių Islandijoje yra sostinė Reikjavikas, rytų Islandijos didžiąją dalį sudaro fiordai. Vakarų fiordai – retai gyvenama sritis.

Įdomu prisiminti, kad ši 1944 m. nepriklausomybę įgijusi ir Islandijos Respublika tapusi sala – pirmoji valstybė pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę.

Reikjavikas – šiauriausia pasaulio sostinė, kurioje gyvena daugiau kaip pusė visos šalies gyventojų. Mieste nemažai lankytinų vietų: Halgrimo bažnyčia, kuri yra aukščiausia Islandijoje, miesto katedra, parlamentas, paminklas Amerikos atradėjui Leifui Eriksonui, vandens saugykla „Perlanas“.

Vienas populiariausių užsiėmimų Reikjavike – stebėti banginius. Išbandyti šią pramogą atvykstama nuo balandžio iki spalio mėnesio. Laivai kursuoja nuo Reikjaviko uosto, o pačio turo trukmė 3–4 valandos.

Būtinai apsilankykite ir Laxnes arklių fermoje: islandiški arkliai pasižymi išskirtine jėga ir eisenomis, kurių negali pademonstruoti jokie kiti Europos žirgai.

Deidartunguhver – karščiausia versmė Europoje, kurios vanduo teikiamas Reikjaviko miesto gyventojų poreikiams.

Akureyris – didžiausias miestas Islandijos šiaurėje, vadinamas šiaurės Islandijos sostine. Apsilankykite botanikos sode, muziejuose, nueikite į baseiną. Nuvykite prie Myvatno ežero, kur galėsite paklaidžioti Tamsos mieste. Tamsos miestas – tai sustingusios, suskeldėjusios lavos labirintas. Šie gamtos sutverti vaizdai primena miesto gatves, kuriose yra net bažnyčia. Verta aplankyti Hverfjall kraterį, Dimmuborgir ugnikalnių urvus, arkas, tiltus, žemės įtrūkimus, Lava Cave ledo skulptūras.

Habnarfjorduras – trečiasis pagal dydį miestas saloje, pietvakarių Islandijoje, 10 km į pietus nuo Reikjaviko. Kasmet gegužę jame vyksta „Baltų naktų festivalis“, per Jonines – „Vikingų festivalis“.

Husavikas – nedidelis miestas Islandijos šiaurėje prie Skjalfandžio įlankos. Husavikas praėjusio amžiaus pabaigoje tapo banginių stebėjimo centru šiaurėje. Į Skjalfandžio įlanką maitintis užklysta keliolika banginių rūšių. Husavikas yra viena iš seniausiai apgyvendintų vietovių.

Islandijos grožį sukūrė ledas ir ugnis. Saloje vyrauja dvi spalvos: balta ir juoda, kurios sukuria nepaprasto grožio kraštovaizdį. Upėse tiek daug krioklių, kad Islandiją galima vadinti krioklių sala. Aukščiausias šalyje Glymur krioklys siekia 196 m aukštį, o trečias pagal dydį Hengifoss – 120 m. Turistų taip pat mėgstami šalies pietuose putojantys Svartifoss ir Seljalandfoss kriokliai bei rytuose netoli Reikjaviko esantis Gullfoss krioklys Hvitos kanjone.

Ten taip pat galite pamatyti paminklą mergaitei, išgelbėjusiai krioklį nuo planuotos pastatyti jėgainės. Susiformavę sustingusios lavos pakraštyje, Barna ir Hraun kriokliai Snaefellsnes pusiasalyje yra vieni gražiausių Islandijoje. Godafossas – dievų krioklys, į kurį, islandams priėmus krikščionybę, buvo sumesti pagoniški dievų stabai. Detifoso krioklys – galingiausias Europoje.

Šiuo metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 yra nuolat veikiantys. Baisiausia katastrofa, per kurią žuvo ketvirtis salos gyventojų, buvo Laki ugnikalnio išsiveržimas 1783-1784 metais. Krafla miegantis vulkanas, kurio krateryje tyvuliuoja ežeras, paskutinį kartą buvo išsiveržęs 1984m. Hekla vulkanas netoli Hellos miesto laikomas gana rizikingu, nes gali bet kada išsiveržti – čia 800m² žemės padengta vulkaniniais pelenais, lava. Snaefellsnes vulkaną dengia ledynas. Ž.Verno romane „Kelionė į Žemės centrą“ – tai vieta, pro kurią galima patekti į Žemės centrą.

Islandijoje taip pat gausu geizerių. Aukščiausi jų purškia vandenį ir garus į 40-50m. aukštį, o tai prilygsta 15 aukštų namui. Unikalus yra šalies Geizeris – didžiąją laiko dalį jis miega, bet vaizdas vistiek įspūdingas. Strokuras – vienas galingiausių geizerių pasaulyje.

Vatnajokulio ledynas užima daugiau kaip 8 tūkst. km² ploto. Verta juo pasivaikščioti su gidu, apžiūrėti Jokulsarlon lagūną su plūduriuojančiais aisbergais. Prie Grindaviko miesto yra geoterminių pramogų centras „Žydroji lagūna“, melsvos spalvos vanduo garuoja iš 1 km gylio žemės gelmių – tai labiausiai turistų lankoma vieta Islandijoje. Grimsey sala, nutolusi apie 40 km nuo Islandijos šiaurinio kranto, ideali vieta pajusti vidurnakčio saulės magiją – poliarinę naktį. Ši vieta garsėja kaip baltųjų lokių buveinė.

Tingveliro nacionalinis parkas yra įtrauktas UNESCO į pasaulio paveldo sąrašą. Jo slėnyje posėdžiavo Altingas – pirmasis pasaulyje parlamentas, kuriame nuo X a. buvo sprendžiami klausimai ir leidžiami įstatymai. Vatnajökull nacionalinio parko teritorija apima Skaftafell ir Jokulsargljufur nacionalinius parkus. Parke aukščiausias kalnas – Hvannadalshnúkur, didžiausias ledynas – Vatnajökull, didžiausias Europoje krioklys – Dettifoss ir didžiausias užšalęs ežeras – Jökulsárlón. Čia nufilmuota ir „Die Another Day“ kino juosta, kurios herojus – Džeimsas Bondas. Šiame nacionaliniame parke galima pamatyti, kaip tirpsta ledkalniai ir įsilieja į jūrą.

Tradicinė virtuvė: žuvis, džiovintos žuvies gabaliukai, valgomi su sviestu ar kopūstų salotomis, jogurtas, rūkyta ėriena, avienos dešra. Islandijoje labai populiari banginių mėsa. Tai vienintelė vieta, kur galima paragauti mažųjų banginių mėsos. Vanduo iš čiaupo Islandijoje ypatingai švarus, tinkamas gerti.