Pasirodo, populiariojo turizmo pradininku laikomas baptistų dvasininkas Tomas Kukas (Thomas Cook), kuris aktyviai kovojo su alkoholizmu ir 1841 m. suorganizavo parapijiečių išvyką į Lafborą (Didžioji Britanija) kaip gydymo metodą. Dvasininkas norėjo parodyti, kad pasaulis gali būti įdomus ir be alkoholio. 570-čiai žmonių T. Kukas suorganizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino maitinimu, nakvyne ir pramogomis.
Daugiau nei po šimto metų, 1979 m. rugsėjį, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, siekiant skatinti asmenų mobilumą, fizinį aktyvumą ir kultūrinį pažinimą, inicijavo Pasaulinės turizmo dienos minėjimą. Nuo 1980 metų rugsėjo 27-oji diena visame pasaulyje yra minima kaip Pasaulinė turizmo diena.
Keliauja kas dešimtas planetos gyventojas
„Pasaulinis turizmas – tai globalus reiškinys, 2015 m. apėmęs virš 1 milijardo keliautojų visame pasaulyje ir įdarbinęs 9 proc. planetos gyventojų. Pasaulio turistai, keliaudami įvairiomis kryptimis įvairiais tikslais, sukuria įtraukią industrinę plėtrą, kuria naujas darbo vietas, formuoja tvarias ir tolerantiškas bendruomenes, kurios sąmoningai siekia puoselėti ir saugoti gamtinį bei kultūrinį pasaulio paveldą.
Ką reiškia, kai prieš kelionę staiga susergame?
„Po kelionės ir į savo kasdienį gyvenimą bei įprastą aplinką pažvelgiame kitomis akimis, todėl ne tik potyriai tampa stipresni – kai kurie žmonės geba kone akimirksniu išspręsti net ir įsisenėjusias problemas, – sakė A. Mažeikienė. – Keliaudami pamatome keisčiausių dalykų, atsiduriame netikėtose situacijose, pavyzdžiui, gal patys kokioje nors kultūroje staiga tampame „nenormalūs“, todėl pasimokę, kaip sakoma, ant savo kailio, įgyjame daugiau pakantumo, tolerancijos“.
„Beje, ar žinote, kad tik savaitgaliais ar atostogų metu kylantys negalavimai yra tiek paplitę, kad net turi pavadinimą – tai taip vadinamieji laisvalaikio susirgimai, dažniausiai pasireiškiantys peršalimo ir karščiavimo simptomais. Olandų tyrinėtojas Ad J. J. M. Vingerhoets nustatė, kad šie sindromai dažniausiai būdingi darboholikams ir yra susiję su jų kaltės jausmu dėl „netikslingai“, „neprasmingai“ leidžiamo laiko.
Kelionių trūkumas – iš jų reikia sugrįžti
Tarp psichologės įvardintų kelionių trūkumų – pokelioninė depresija, kuomet sugrįžtame į namie paliktus buities ar darbinius rūpesčius ir jaučiame liūdesį dėl savotiško atsisveikinimo su per keliones turėta laisve. Prie kelionių neigiamybių A. Mažeikienė priskiria ir padidėjusius darbų kiekius, krūvius prieš išeinant atostogų ir sugrįžus po jų bei su tuo susijusius stresus.
Sveikatos specialistai akcentuoja užkrečiamųjų ligų prevenciją
Natūralu, jog sulig kelionėmis po svečias šalis parsivežame ne tik įpūdžių bei suvenyrų. Tebėra tikimybė užsikrėsti maliarija, virusiniu hepatitu, šigelioze, vidurių šiltine, tymais.
Pavyzdžiui, pasaulyje kasmet apie 10 tūkstančių keliautojų, grįžusių iš kelionių, suserga maliarija ir apie 1 proc. žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta. Ir nors dėl sąlyginai nedidelio susirgimų masto, susijusio su turizmu, pasaulio ir Lietuvos sveikatos institucijos varpais nemuša, vis dėlto kartu su žmonėmis keliaujančių pavojingų ligų statistika stebima ir fiksuojama itin atidžiai, o prieš išvykstant į didesnės rizikos šalis rekomenduojama skiepytis ir imtis kitų atsargumo priemonių.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) rekomenduoja skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės ir kitų.
„Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabija)“, - sakė VVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2-3 milijonus gyvybių. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų kelionėse, kurios dažnai plinta per maistą ir aplinką, padeda ir tinkama higiena.
Turizmas skatina mokytis kalbų
Nors kartais iš aršių tautininkų galima išgirsti įspėjimus, jog pasaulis per pastarųjų dešimtmečių žmonių migraciją bei nuolatines keliones baigia nutautėti, kad niveliuojasi mūsų etniniai, kultūriniai skirtumai, vis dėlto mokslininkai kalbininkai turizmo įtakos gimtosios kalbos raidai neįžvelgia.
„Kalba – gyvas organizmas. Ji kinta nuolat ir tai – normalus procesas, – sakė Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytoja. – Jei kalbėtume apie emigraciją, tuomet – taip, mažiau vartojama arba nebevartojama kalba nyksta. O dėl turizmo – manau, jis skatina mokytis užsienio kalbų, o tai – tik privalumas ir gimtosios kalbos atžvilgiu“.