Keliautojas Karolis Žukauskas aplankė šalies apžvalgos bokštus, nuo kurių atsiveriančius gamtos vaizdus rekomenduojama pamatyti kiekvienam. Tačiau juos atrasti nėra paprasta: trūksta nuorodų ir informacijos.
Lietuvoje neblogai įsisiautėjo apžvalgos bokštų statymas – vien šiemet, jei neklystu, atsirado bent 4 nauji (Merkinės, Lajų tako, Biržų, Mindūnų – gal dar ką praleidau?). Kad lietuviams piliakalnių genas giliai įaugęs ir mums visiems patinka spoksoti į medžių viršūnes iš aukštai, įrodė Anykščių Lajų tako ir jo bokšto apgultis – tokių turizmo srautų, atrodo, niekas neprognozavo. Keista tai, kad kiti apžvalgos bokštai, kurių Lietuvoje suskaičiuoju apie ketvirtį šimto, stovi tuštoki, nors nuo kai kurių jų vaizdas net geresnis nei Anykščiuose. Gal eilinį kartą trūksta informacijos arba tingėjimas jos paieškoti internete? Nes marinuodamas laiką kamščiuose prie Lajų tako tikriausiai niekas nejaučia malonumo. Spėju, tas pats gresia ir rugsėjo pradžioje prie Molėtų atsidarysiančiam aukščiausiam Lietuvoje Mindūnų apžvalgos bokštui (36 m). Vietoje grūdimosi visiems vienu metu Anykščiuose ar Molėtuose ir bumbėjimo dėl kamščių (kuriuos patys ir sukuriate), galima ir palaukti, o jei taip dangaus norisi - štai keletas alternatyvų, kur jis šiek tiek arčiau.
Savaitgalį buvome Zarasuose, pakeliui užsukome ir į 3 apžvalgos bokštus - Senadvario (Švenčionių), Ignalinos ir Sartų. Iš visų vaizdas neblogas, bet nugalėtojas iš šių trijų – vienareikšmiškai Sartų bokštas.
Pirmasis – Senadvario, visai šalia Švenčionių, 26 m aukščio (žemėlapis čia). Visiškai tuščias (kaip ir Ignalinos). Matosi, kad statytas senokai - dabar statomiems bokštams bandoma rasti įdomesnę architektūrą nei šis turi (pvz. Merkinės, Mindūnų, Anykščių lajų tako bokštai).
Vaizdas nuo jo:
Bokšto aikštelė – ne pati jaukiausia bijantiems aukščio, nes kiauriai viskas puikiai matosi:
Žemyn nuo bokšto vaizdas toks:
Antras bokštas – Ignalinos, kurį radome tik dėl to, kad turėjome koordinates. Jokių ženklų, bokštas gal tyčia yra slepiamas nuo turistų. Jei ieškosite, žemėlapis čia.
Pats bokštas labai panašus į Senadvario, matyt, statytas pagal tą patį planą, ir aukštis toks pat – 26 m. Pastatytas greta Ignalinos žiemos centro, puikiai matosi slidinėjimo trasos:
Vaizdas žemyn:
Ir trečiasis, dar iki šios vasaros buvęs aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, tačiau Lajų tako bokštas nukarūnavo jį vienu metru – Sartų (Baršėnų) bokštas, 33 m aukščio (pats bokštas 36 m, bet apžvalgos aikštelė 33 m aukštyje; žemėlapis čia).
Nežinant tikslios vietos rasti irgi nebūtų lengva – nežinau kodėl, bet jokių ženklų nėra iki pat sustojimo aikštelės, nuo kurios iki bokšto dar reikia puskilometrį paeiti. Bokštus pastatyti išmokom, ženklus greta jų – nelabai?
Vaizdas iš Sartų bokšto aikštelės neabejotinai geriausias, lyginant šiuos tris bokštus. Ir net geresnis nei Anykščių lajų tako bokšto vaizdas - bent jau man subjektyviai, Sartų ežeras čia duoda labai daug (būtent dėl to labai noriu aplankyti naująjį Biržų Kirkilų bokštą – vaizdas į karstinius ežerėlius turėtų būti dar geresnis).
Vaizdas iš viršaus į apačią:
Įlipimas į Sartų bokštą ekstremaliausias, lyginant su kitais bokštais Lietuvoje, kuriuose esu - siauri sukti laiptai neužstoja akims vaizdo jokiomis tvorelėmis ar grotomis, todėl čia savo kailiu jauti kiekvieną metrą į viršų.
Ir palyginimui panoraminiai vaizdai nuo visų trijų bokštų - Senadvario, Ignalinos ir Sartų (nuotrauka klikinasi ir didinasi):
Ir dar šis tas apie kelis kitus įdomesnius objektus.
Zarasuose pagaliau aplankėme apžvalgos ratą, kuris virš ežero pakilęs 17 metrų. Architektūriškai fainas daiktas, nors po bokštų tokio didelio įspūdžio nepaliko. Bet kuriuo atveju, jei būsit Zarasuose, būtinai išbandykite.
Aš už tai, kad kiekvienas miestas panašiam daiktui rastų vietą.
Beje, sutvarkyta Zarasų ežero pakrantė, pasivaikščiojimo takas ir galimybė ežerą apžiūrėti iš aukščiau labai priminė Telšius - ten yra labai panašių vietų.
Iš Ignalinos vykstant link Zarasų, sustojome poroje dvarų. Abu, kaip suprantu, dabar privatūs, abu surestauruoti arba restauruojami dabar.
Vidiškių dvaras – vartai užrakinti, todėl vaizdas tik per tvorą:
Dar kelioliką kilometrų link Zarasų pavažiavus – Dūkšto pakraštyje, ežero pusiasalyje yra Dūkšto dvaras, kuris kaip tik baigiamas tvarkyti ir pasitinka lentelėmis "Privati teritorija":
O būdami Zarasuose pakeliavom aplink ir radom dar porą skirtingų dvarų – vieną griuveną, ir vieną neblogai išsilaikiusį.
Griuvena – puikioje vietoje prie Čičirio ežero buvęs Astraučiznos dvaras, iš kurio pagrindinio pastato ne tiek ir daug likę. Dvaro teritorijoje matosi ir daugiau išlikusių dvaro pastatų:
O Antazavėje dvaro vaizdas jau visai kitoks. Ir nors vidus dar matyt tik bus tvarkomas, išorė visai nebloga, ypač sutvarkyta aplinka:
Antazavės dvaro parkas vertas pasivaikščiojimo. Netoli Antazavės radome Marimonto vandens malūno griuvėsius, kuris kažkada priklausė tam pačiam Antazavės dvarui:
Antazavės bažnyčia nusipelnė būti šiame straipsnyje:
Netoli Čičiro ežero įsikūrusiame Suvieke yra išradingų žmonių - tokią vertikalios ašies vėjo jėgainę pastebėjome prie kelio:
Ir pabaigai garsiausias pastarojo meto augalas Lietuvoje - Sosnovskio barščiai:
