Kruizų stebuklai: Kalėdų senelis vasarą ir nuolat kintantys mokesčiai

„Beveik į kiekvieną kruizą atvykdavo maždaug 70-ies sulaukęs amerikietis su pilka barzda. Prieš pasirodydamas savo „Facebook‟ paskyroje parašydavo „Santa is comming‟ ir nurodydavo laivo pavadinimą. Jis ne tik pažįsta ir prisimena daugumą laivo darbuotojų, bet ir prieš sėsdamas į lėktuvą JAV nusiperka gausybę vėliavėlių bei kitokios atributikos su nacionaliniais motyvais, kurią demonstruoja susitikęs. Tu iš Lietuvos – va tau tau trispalvė‟, – vieną iš sutiktų keleivių prisimena didžiuliuose kruiziniuose laivuose masažiste dirbusi Laima Simonovic.

Į krantą – 3 tūkst. žmonių

„Kalėdų senelis“ ir dar tūkstančiai turistų iš viso pasaulio kiekvieną vasarą plaukioja aplink Europą ir grožisi nuostabiausiais žemyno uostais. Vasarai dar neprasidėjus, maždaug balandį milžiniški laivai tarsi banginiai pradeda migraciją per Alanto vandenyną. Iš Karibų salų jie traukia Europos link, kur nuo vieno uosto prie kito keliaus iki vėlyvo rudens.

Pirmas sustojimas po šešių dienų pilkose vandenyno bangose – Madeira. Portugalijos salas ir kontinente esančius uostus lanko tūkstančiai turistų ir įgulos narių. Firmos „Celebrity‟ laivuose, kuriuose dirbdavo Laima, telpa 2 tūkst. keleivių ir 1 tūkst. jūreivių bei aptarnaujančio personalo, besirūpinančio laivu ir jo svečiais. Kiekviename laive galima rasti teatrą, kazino, spa, kelis restoranus ir dešimtis parduotuvių, siūlančias pramogas ir pasilinksminimus nerūpestingiems turistams.

Santorinio sala (Graikija)

Kapitonui pasukus laivo kursą piečiau, visa ši minia lanko Lisaboną, Barseloną, Romą, Dubrovniką, Atėnus, Graikijos salas, Stambulą ir dar kelis Viduržemio jūros uostus. Vienas kruizas trunka nuo savaitės iki dviejų. Viduržemio jūros uostuose, skirtingai nei kitose jūrose, laivai dažnai pasilieka nakčiai, todėl, anot Laimos, tiek turistai, tiek personalas turi progą pasilinksminti didžiausiuose Europos miestuose.

„Kruiziniai laivai švartuojasi Lisabonos, Barselonos, Dubrovniko ir Stambulo centruose, todėl keleiviai gali išeiti, kada panorėję. Darbuotojams reikia palaukti darbo dienos pabaigos. Kazino ir neapmokestinamų prekių parduotuvės uostuose nedirba, todėl daugelis turi nemažai laisvo laiko. Svarbiausia – nepavėluoti grįžti, laivas vėluojančių nelaukia“, – pasakoja laivų spa dirbusi lietuvė.

Jos mėgstamiausias uostas – Stambulas. Triukšmingos ir šiltos naktys kviečia ir turistus, ir jūreivius, ir laivo aptarnaujantį personalą. Žavinga ir Venecija. Tiesa, erzinančias turistų minias naktimis ten pakeičia ne mažiau erzinantis iš kanalų kylantis kvapas.

Mokesčių plonybės

Šiaurės Europoje kruiziniai laivai pažintinį ratą pradeda Doveryje ir pamažu iriasi pro Norvegijos fiordus, Oslą, Stokholmą, Helsinkį, Sankt Peterburgą, Taliną, Rygą, Klaipėdą, Gdanską ir Kopenhagą.

Ekonominiai skirtumai tarp šiaurės ir pietų Europos valstybių – ne taip lengvai pastebimi per dieną, praleistą viename ar kitame mieste. Palyginti su Karibų jūros salomis, tiek Graikijos salos, tiek Stoholmas yra brangūs. Laimos teigimu, nei turistams, nei darbuotojams didelio skirtumo tarp Viduržemio ir Baltijos jūrų nėra: „Kruizus po Europą turistai renkasi siekdami pasigrožėti senais ir įspūdingais miestais, kurie vilioja brangiomis pramogomis. Vieni labiau mėgsta pietų Europą, kiti – Šiaurės, bet kelionės žanrai panašus.

Kita vertus, kruizai Europoje stipriai skiriasi nuo kelionių kitomis jūromis. Pavyzdžiui, plaukioti po Karibų jūrą daug pigiau ir paprasčiau – kiekvienas, išlipęs iš laivo, traukia tiesiai į paplūdimius ir mėgaujasi jūros bei saulės šiluma.“

Laima Simonovic

Kruiziniuose laivuose galioja ypatingos mokesčių taisyklės. Laivui plaukiojant neutraliuose vandenyse parduotuvėse parduodamos prekės – neapmokestintos. Visgi laivams įplaukus į tam tikros šalie teritorinius vandenis pritaikomi tos šalies mokesčiai. Tik laivui nutolus 12 jūrmylių (22,2 km) nuo kranto duris atveria kazino ir neapmokestintų prekių parduotuvės.

Vientisa Europos Sąjungos ekonominė erdvė turi savitas taisyklės. Laivui plaukiant tarp dviejų šalių narių mokesčiai renkami ir neutraliuose vandenyse. Kitaip tariant, net laineriui, keliaujančiam iš Barselonos į Prancūzijos Rivjerą, išplaukus į neutralius vandenis prekės yra apmokestintos pagal ES tarifus. Bet paliekant ES, pavyzdžiui keliaujant į Stambulą, ir kirtus 12 jūrmylių ribą mokesčiai pranyksta.

Daiktai krito nuo lentynų

Kalėdų senelis, pasipuošęs nacionalinėmis vėliavėlėmis, – toli gražu ne vienintelis amerikietis laive. Didžioji dalis kruiziniais laivais plaukiojančių turistų yra iš JAV. Į kruizus po Europos jūras atvyksta nemažai svečių ir iš Jungtinės Karalystės. Keleivių iš kitų Europos šalių – gerokai mažiau. Laimos teigimu, daug klientų sugrįžta vėl ir vėl į tuos pačius laivus, klajojančius šalia Europos krantų. Dažnai galima sutikti tą patį veidą po mėnesio ar metų ant į šimtametį Europos uostą plaukiančio laivo denio.

Europą supančios jūros – ramios ir malonios plaukioti. Per tris vasaras, praleistas prie Europos krantų, Laimos laivas nė karto nebuvo patekęs į didelę audrą. Masažistė pasakoja, jog ne sykį prie pietinių Čilės krantų teko dieną uždaryti spa, nes dėl stipraus bangavimo nuo lentynų daiktai krisdavo. Nei Viduržemio, nei Šiaurės, nei Baltijos jūrose aukštų bangų, kuriuos priverstų milžiniškus laivus-miestus šokinėti, nebūna.

Ne vienas jūrų kelias pasižymi ir stulbinamu grožiu. Šimtai mažyčių salelių Adrijos jūroj šalia Splito ir Baltijos jūroje šalia Stokholmo nepalieka abejingų. Šie ir kiti Europos jūrų gamtos perlai traukia turistus iš viso pasaulio pažinti senąjį žemyną nuo plaukiojančių XXI amžiaus rūmų denių.