Apie įspūdžius, išlaidas ir kitus naudingus patarimus pora dalinasi ir su perpasaulį.lt skaitytojais.

Pavasariui atėjus mintyse dėliojasi naujos kelionės planas – apvažiuoti Baltijos jūrą. Greitai atsiranda būrys draugų, norinčių kartu aplankyti skandinavų šalis. Likus porai mėnesių iki kelionės, pasiskirstome darbais, atsakomybėmis, išsinuomuojame busiką, pasirūpiname kelto Talinas – Helsinkis bilietais, kelionės manta.

• Tranzitinės šalys: Latvija, Estija, Vokietija, Lenkija.
• Aplankytos šalys: Suomija, Švedija, Norvegija, Danija.
• Keliautojai: Darius, Indrė, Dainius, Jonas, Akvilė, Tomas, Vitalija.
• Kelionės trukmė: 2 savaitės.
• Automobilis: Reno Traffic su stogo bagažine (nuomos kaina 16 parų 2480 Lt).
• Nuvažiuota kilometrų: ~7450km.
• Bendros išlaidos: Maistas, kuras, kelių mokesčiai, keltai, kempingai – 5395 Lt.
• Kelionės kaina asmeniui: 1125 Lt + asmeninės išlaidos (suvenyrai, lauktuvės).
Kelionės maršrutas atrodė taip:

Joninių vakarą po sočios lietuviškos vakarienės išvykstame į kelionę aplink Baltijos jūrą – mūsų pavadintą Nordtrip‘u. Per naktį pravažiuojame brolių latvių šalį, paryčiais pasiekiame Estiją, eilėje prie kelto esame vieni pirmųjų. Plaukiame su Viking line keltu, grožimės iš kelto atsiveriančia Talino panorama,  vėliau  – Baltijos jūra, artėjant prie Suomijos – mažomis salelėmis. Susiradę laisvų vietų, numingame po praleistos nakties busike.

Suomija – ežerų ir Kalėdų senelio šalis

Helsinkis mus pasitinka apsiniaukęs, vaikštome po senamiestį, praeiname Helsinkio katedrą, universitetą, žmonių gatvėse sutinkame ne daug. Nusiperkame suomiškų ledų (nors karšta nebuvo, tačiau susiviliojam skaniai atrodančiais ledais), tačiau turim saugotis vagių kirų, kurie praskrisdami vos ne iš burnos griebia ledus. Karalių keliu (The King‘s road) važiuojame link buvusios Suomijos sostinės Turku. Miestukas jaukus, ramus ir.. turintis bendrą istoriją su mūsų Lietuva, mat Žygimantas Senasis ištekinęs dukrą Kotryną Jogailaitę už Suomijos kunigaikščio Jono ir jiedu gyvenę Turku pilyje. Nakvojame Naantali kempinge. Pasistatę savo palapines, po vakarienės išeiname pasivaikščioti po Naantali kurortą, kuriame pilna poilsiaujančių turistų, prieplaukoj pristatyta jachtų, iš barų sklinda ale suomiško Stakėno ar Dombrovskio muzika.

Po sočių pusryčių, vykstame iki Rauma miestelio. Rauma medinis senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jame išlikę apie 600 medinių pastatų, siauros gatvės grįstos akmenimis, randame ir seną XV amžiaus Pranciškonų vienuolyną, kuriame yra viduramžius menančių piešinių. Vieta, skleidžianti ramybę ir džiaugsmą. Toliau mūsų laukia Pori miestas prie Botnijos įlankos, kuriame taip pat pasivaikštome, paklajojame po parką. Vykstame prie jūros, į Yyteri paplūdimį, o jame tvyro toks rūkas, tokia drėgmė, kad nieko nesimato, vanduo šiltas it arbatėlė.  Keli iš mūsų išsimaudo, įsitaisome kopose, pietaujame, žaidžiame UNO, kas snūsteli pokaituko, kas Mažajį princą skaito, kas bėgioja po paplūdimį. Prisikvėpavę gryno oro, traukiame link nakvynės vietos Kouhajoki miestelyje, kur mus šiltai suomiškai priima Haapamaki šeima.

Mama mus vaišina savo keptom bandelėm, salotom, o mes išverdame sriubą. Kalbame iki vėlumos, dalinamės įspūdžiais, kur buvome ir kur keliausime, klausome apie jų šalį. Nakčiai mums užleidžia tris kambarius, kuriuose galima suprasti, kokių polinkių turi vaikai – ar muzikos, ar technologijos, ar meno.

Pusryčiaujame kartu su suomių šeimyna. Šiltai atsisveikinę, vykstame į arktikos pusę, pakeliui sustojame pietauti atokiame, gražiame paplūdimyje. Diena saulėta ir šilta. Pravažiuodami matome pakele einančius briedžius ar elnius ir tada suprantam, ko mirksi vairuotojai – įspėja, bet ne dėl policijos, o dėl briedžių ant kelio. Vakare apsistojam ramiame kempinge, su keliais turistais.
• Nakvynei pasirinkome Ranua Zoo kempingą, esantį prie pat Ranua Zoo parko. Kaina žmogui su nuolaida 3,5 € (gyvenant 7-iese dviejose palapinėse su vienu automobiliu). Ir be jokio papildomo mokesčio buvo galima naudotis sauna, malkomis laužui, virtuvėle. Rekomenduojame šį kempingą!

Kempingas mums palieka teigiamą įspūdį, nes viskas labai gražiai ir patogiai sutvarkyta, automatinė sauna, moderni virtuvėlė. Po vakarienės visi periamės saunoj, vakarojam prie laužo (malkų prikrauta dėžė, kūreni kiek nori). Laukiam, kol saulė nusileis, bet taip ir nesulaukiam tamsos dėl poliarinių dienų laikotarpio.

Po pusryčių einame pasivaikščioti į mišką, grožimės šiaurės gamta bei akmenuotom vietom. Šios dienos planuose  – aplankyti Kalėdų senelį. Taigi važiuojame link Rovaniemi miesto, kuriame prisiperkame lauktuvių, atvirukų. Saulė kepina, oras įkaitęs virš 26 laispnių. Vykstame į Kalėdų senelio miestelį – veidai švyti, akys blizga kaip mažų vaikų, laukiančių dovanų. Prie Kalėdų senelio namo mus pasitinka nykštukai su nykštukėm, klausia, iš kur atvykom, ar geri buvom. Praeiname dirbtuves ir patenkame į salę, kurioje didingai krėsle sėdi Kalėdų senelis. Išgirstame „ho ho ho“ ir klausimų apie mus. Visi laimingi susėdame prie Kalėdų senelio nuotraukai.

Čia ir slypi triukas – patalpoje negalima fotografuoti, fotografuoja tik nykštukai ir nuotraukos pardavinėjamos, pvz. nuotraukos – atvirukai 25 eurai. Taip pat einame į Kalėdų senelio paštą išsiųsti atvirukų šeimoms ir draugams, galime rinktis, ar atviruką išsiųsti dabar, ar per Kalėdas. Pasivaikštome po miestelį, apsilankome parduotuvėlėse. Beje, miestelyje nutiesta linija, skirta pažymėti Šiaurės poliaratį. Džiugios nuotaikos apimti sustojame Rovaniemi prekybos centre. Ir čia mūsų laukia nuotykis – po pusvalandžio grįžę prie mašinos randame baudos kvitą už stovėjimą, nors matome aplink ženklus, kad iki 2 val nemokamas stovėjimas.

Baudos tekstas tik suomiškas, tad prašome žmonių pagalbos verčiant tekstą. Suomis mums pataria važiuoti į savivaldybę ir pasiaiškint, nes, pasirodo, kad reikėjo turėti laiko kortelę, kurią palieki mašinoj su nustatytu laiku. Tai va, važiuojame iki savivaldybės, ten mus palydi iki moteriškių, kurioms paliekame raštišką pasiaiškinimą su prašymu neskirti 40 eurų baudos. Moterys angliškai kalba sunkiau, bet vis tiek susikalbame ir išsiaiškiname, ką ne taip padarėme ir ką reikia daryti. Palikę prašymą, važiuojame ieškoti nakvynės laukinėje gamtoje. Apsistojame prie Luelo miesto Švedijos pusėje, prie traukinių muziejaus, buvusių sandėlių, ežerų apsupty. Smagiai išsitrypiame aukštą (gero pusmetrio) žolę ir įkuriam savo kempingą. Vakare tyrinėjam sandėlius, palydim saulę, Darius meškerioja,  tačiau žuvys nekimba.

Vidurio Švedijos gamta

Ryte paukščiukų čiulbėjimo pažadinti, keliamės, pusryčiaujame, maudomės vandenyje ir keliaujame per Švediją. Oras gražus, šiltas, saulėtas. Sustojame Pitea mieste, kuriame laukia kitas nuotykis – bamptelim į kitą mašiną (anglišką pašto ar kurjerio), anas vairuotojas apžiūri, kad nieko baisaus nematyt, numoja ranka ir nuvažiuoja.

Pasivaikštome mieste, išsikeičiam bendrus pinigus banke ir toliau vykstame link Norsjö kabamųjų lynų kelio, kuris tęsiasi nuo Örträsk iki Mensträsk. Važiuojame per miškus senoviniais keliais, sustojame prie didelių didelių akmenų ridulių. Pasiekiame buvusias kasyklas (aukso, sidabro, geležies rūdos ir kitų mineralų), aplankome kasyklos muziejų, apžiūrime senovines kabinas, skirtas lynais gabenti mineralus (Linbanan).

Pietaujame prie nuostabaus grožio ežero, neatsispiriam pagundai išsimaudyti šiltam švariam vandeny. Kadangi pagal planą nebespėjam aplankyti šiai dienai skirtų objektų (užstrigome dėl vykdomų kelio remonto darbų), ieškome nakvynės laukinėj gamtoj (taip, mums labai patiko toks kempingavimo būdas!). Randam atokią nakvynės vietą prie upelio, kurioje palikta tvarkinga laužavietė, ir, mūsų nustebimui, labai tvarkingas lauko tualetas su kilimėliu, tušinuku ir lapeliais užrašams (pasirodo, mes ne vienintaeliai lietuviai, užtikę tą vietą), aplink taiga. Šįvakar Darius pagauna žuvį vakarienei.

Po pusryčių tęsiam kelionę. Sustojame prie gražaus ežeriuko netoli Asele miestelio. Einame per tiltelį, nutiestą per žolėm apaugusį pelkyną. Pamiškėj užtinkame tris Vittra statulas, simbolizuojančias skandinavų mitologines gamtos būtybes (Elves, Dwarves ir Jötnar). Toliau eidami randame visokių atrakcijų, tiltelių, kopėtėlių, įsikibę į lyną kopiame į statesnius akmenis,  lendame į užtiktus urvus. Smagi atrakcija. Prieiname bokštelį, į kurį užlipus atsiveria panorama į miškus ir ežerus. Labiausiai mus sužavi akmenuota, uolinga vietovė, likusi po ledynmečio – mitologinės Vittra būtybės namas (šved. Vitterhuset). Šioje vietoje įrengti stalai piknikui, smagi vieta pailsėti, pasigrožėti gamtos stebuklais. Tik šiame miške susiduriame su viena bėda – labai skaudžiai puola uodai ir visokie mašalai, oras karštas ir drėgnas.

Kitas lankomas gamtos objektas – Offerhällan skardis Sörnoret regione. Iki jo tenka paeiti miško keliu, nuo skardžio atsiveria nuostabus vaizdas į Švedijos gamtą, virš galvų sklendžia ereliai. Žinoma, žvelgti nuo skardžio žemyn nėra itin jauku. Vykdami toliau, sustojame prie kurortinio ežero papietauti, pasideginti ir pailsėti. Žmonių daug, ypač visokių babajų bei paaugliukų su mašinom, per langus leidžiančių trankią muziką. Nakvojame laukinėje gamtoje arčiau Norvegijos sienos, ir čia jau vakaras labai labai šaltas (nuo vietos, kurioje maudėmės, nuvažiavom apie 200 km).

Norvegijos troliai, fiordai ir kriokliai

Liepos 1-ąją paliekam Švediją ir kertame Norvegijos sieną. Oras tądien nelabai draugiškas, didžiąją dalį dienos linoja. Atvykstame į uostamiestį Trondheimą, kuriame praleidžiame porą valandėlių. Mums didelį įspūdį palieka XI a. virš karaliaus Olafo II (Norvegijos globėjo) kapo pastatyta eklektiška Nidaroso (Nidarosdomen) katedra, kurioje karūnuojami Norvegijos karaliai. Praeiname didingus Arkivyskupo rūmus, rytietišką senamiesčio tiltą, grožimės namais, pastatytais palei upę, senamiesčio architektūra, užsukame į keletą muziejų. Vakare įsikuriame fiordų prieglobstyje, visą naktį krapnoja, upė ledinė, tik drąsiausieji įmerkia kojas keliom sekundėm.

Gerai išsimiegoję ir sočiai papusryčiavę, važiuojame link žymiųjų Trolių kelių, kitaip – Trolstigeno (norv. Trollstigen – trolių kopėčios). Besiraitantis fiordu lyg gyvatė Trolių kelias nutiestas 858 metrų aukštyje, vietomis nuolydis apie 9%, kelyje 11 staigių posūkių, vietomis kelias taip susiaurėja, kad vos eina prasilenkti. Negana to, Trolių kelią puošia Stigfoseno krioklys, kurio stipri srovė krenta į apačią iš 180 metrų aukščio. Trolstigenas buvo pastatytas ir atidarytas karaliaus Haakono VII valdymo laikais, 1936 metais. Iki to laiko šioje vietoje egzistavo siauras kalnų kelias pėstiesiems ir tai buvo labai svarbi, bet pavojinga jungtis tarp Sunnmøre ir Romsdalo. Trolių kelio statybos iš viso truko aštuonerius metus. Šis kelias žiemos metu uždaromas, o atviras būna tik nuo gegužės arba birželio mėnesio iki ankstyvo rudens.

• Pasak legendos, Trolstigeno kalnuose, kiekvieną naktį klaidžioja troliai, tačiau ryte, vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, jie sustingsta į akmenis. Paskendę ryto migloje jų akmeniniai kūnai panašūs į miražą ir savo grožiu hipnotizuoja tiek pravažiuojančius turistus, tiek vietos gyventojus.

Prie Trolių kelių pamatome vienintelį oficialų kelio ženklą Norvegijoje, kuriame pavaizduotas trolis. Žinoma, įsiamžiname prie šio ženklo. Grožėdamiesi fiordais, pasiekiame ant keturių salų įsikūrusį Alesundo (norv. Alesund) miestelį Sunnmøre Alpių fone. Miestelis yra palyginti jaunas, įkurtas tik 1848 m, tačiau 1904 m. gaisras sunaikino daugumą miestelio namų. Miestas buvo atstatytas 1907 m. (iš dalies kaizerio Vilhelmo II dėka). Jaunieji Norvegijos architektai, baigę mokslus Vokietijoje, suprojektavo miestą Art nouveau stiliumi (išsirikiavę spalvingi namukai prie pat vandens, dekoruoti bokštais, bokšteliais ir ornamentais).

Prieplaukose šmėžuoja baltaburės, prabangios jachtos ir žvejų laiveliai. Pasivaikščioję po pasakiško grožio miestelį, praėję miesto parką kopiame 418 laipteliais į Aksla kalną, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama į Alesundą, apsuptą vandens, fiordų ir kalnų. Palikę šį pasakiško grožio miestelį, važiuojame link Fosnavago miestuko. Keliamės su keltu, juokaudami paklausiame kontrolieriaus, ar galime gauti nuolaidą. Pasirodo, galime. Taip linksmai nusiteikę, grožėdamiesi norvegiška gamta, atvykstame pas Dariaus tėtį, kuris tuo metu svečiavosi pas giminaičius. Tik atvažiavus, jau ant stalo garavo kepta lašiša su naminėm šiltom bandelėm. Džiaugiamės šiltu priėmimu, namais, dalinamės įspūdžiais ir miegoti einame vėlai.

Išsimiegame, išilsime, ryte Darius su tėčiu išeina į žvejybą ir parsineša saidą. Beje, vanduo gan skaidrus, matosi plaukiojančios didelės ryškios žuvys. Po pusryčių važiuojame pro Fosnavago miestelį link Norvegų jūros. Linoja, bet gan šilta prie jūros, akmenuota pakrante ganosi ožkos, vaizdai didingi ir gražūs. Pietaujame namie, tęsiame žuvies degustaciją. Atsisveikinę ir padėkoję už rūpestį, keliaujame toliau. Pravažiuojame pro giliausią (287 m) Eiksund tunelį (7,7 km ilgio), plaukiame keliais keltais, tačiau šįkart nuolaidų negaunam. Sustojame nakvynei kalnų papėdėj, užmingame užliūliuoti krioklių šniokštimo.

Po pusryčių lankome medinę Borgundo bažnyčią, pastatytą 1180-1250 mūsų eros metais. Tokio senumo medinė bažnyčia atrodo įspūdingai, puošta vikingiškomis dekoracijomis ir raižiniais. Tuomet Norvegijoje buvo pastatyta apie 1000 medinių bažnyčių, tačiau šiandien jų liko mažiau nei 30. Pravažiuojame 25 km ilgio tunelį, kuriame visi keliaiviai užmiega tik vairuotojas vos ne vos atsilaiko prieš miego bangą. Sustojame prie 152 m aukščio Tvindefossen krioklio, vieno labiausiai lankomų gamtos objektų Norvegijoj. Pasiekiame Vatlavatnet užtvanką ir įsikuriame nakvynei. Ilsimės prieš laukiantį žygį iki Trolio liežuvio.

Ryte sočiai papusryčiaujame ir išsiruošiame į žygį per kalnus. Galvojome stačiausią atkarpą pakilti su keltuvu, bet nesulaukę, kada (ir ar) jis kils, apie 9.45 val ėmėm kopti. Tiek vaizdai kalnuose, tiek jausmai nepakartojami, įspūdingi. Matosi ledynai, snieguotos kalnų viršūnės, vietomis ežerai, viena kita trobelė. Auga smulkios, ryškios, spalvotos gėlytės.

Sutikę pargrįžtančius keliautojus, klausiame, ar dar toli mums iki to liežuvio, ir visi atsako, kad pusantros valandos, o mes kaip einame, taip einame, ir ta pusantros valandos niekaip nesibaigia. Kopiam, einam, lipam, kol pasiekiam tikslą. Nuovargis kaip mat dingsta, pamačius Trolio liežuvį (norv. Trolltunga) – vieną įspūdingiausių skardžių Norvegijoje. Trolio liežuvio aukštis siekia apie 1100 metrų virš jūros lygio, liežuvis kabo 700 metrų aukštyje virš Ringedalsvatnet ežero. Kvapą gniaužia, spaudimas kyla einant Troltungos uola link krašto, bet jausmas nepakartojamas.

Pietaujame grožėdamiesi kalnų vaizdais. Kelias atgal lengvas ir gan greitai pareiname, tačiau paskutinioji, stačiausioji, atkarpa sunkiausia, trys iš mūsų slysteli, bet išvengia rimtų susižeidimų. Iš viso žygis užtruko apie 9 valandas. Vakare pakilios nuotaikos dalinomės dienos patyrimais ir kritome miegot.

Po pusryčių riedame serpantinais gėrėdamiesi gamtos vaizdai. Prieš kelionę buvome suplanavę grįžimą namo per Daniją, keliantis keltu iš Norvegijos. Sustojame turistiniame centre, kur yra internetas, užsisakyt bilietų, bet paaiškėja, kad mums teks koreguoti grįžimo planus ir įvažiuoti į Daniją iš Švedijos pusės. Tad ir šios dienos planai keičiasi – nebesiilsime, o traukiame link Lyse fiordų, kur mūsų laukia dar vienas įdomus žygis. Kai kurie iš mūsų į žygį nėjo, važiavo ieškot kempingo ir ilsėtis.

Keturiese patraukiame per kalnus, statesnius, sudėtingesnius, vietomis laikydamiesi už grandinių, siaučiant stipriam vėjui, iki Kjerago akmens – didžiulio riedulio, pakibusio 1000 metrų aukštyje virš tyvuliuojančių vandenų tarp dviejų Kjerago kalnų. Akmuo apie 5 m³ dydžio. Reikia drąsos, kad žengtum žingsnį ant jo, nes jeigu paslysi, nėra jokių šansų kur nors įsikibt. Priimam šį iššūkį ir lipam ant akmens vienas po kito, drebančiom kojom, padažnėjus širdies dūžiams. Bet kiek emocijų! Kiek džiaugsmo!

Pažiūrėję į laikrodį, prisiminėm Lietuvoj vykdomą akciją Mindaugo karūanvimo dieną giedot mūsų šalies himną – taip į visas puses pasklinda Lietuvos himnas. Nerealus jausmas. Pasikrovę teigiamų emocijų, traukiame atgal, spartiname žingsnius artėjant juodiems debesims, kurie atrodo ne itin draugiškai. Draugai atvažiuoja pasiimt mūsų, kempinge laukia skani vakarienė ir džiaugsmingi pasakojimai. Naktį labai stipriai lyja, žaibuoja, miegame kietai ir saldžiai po dienos žygio.
Rytą pasitinkame su saule ir nuostabiais vaizdais į fiordus.

Riedame serpantinais, fiordų keliais iki Švedijos. Sustojam Dammer mieste apsiprekint, nors norvegiškos kainos mūsų nelabai džiugina, bet norisi ir lauktuvių parvežt, ir paragaut norvegiškų gėrybių. Tęsiam kelionę, tačiau ją vėl koreguojam dėl uždaryto tunelio, esam nukreipiami per Oslą. Pravažiuojam Oslą, per centrą einančius tunelius ir šiaip ne taip pasiekiam Švediją. Džiaugiamės lygesniais, tiesesniais keliais, nes nuo visų vingių, vingiukų, posūkiukų jau buvo bloga.

Nakvojam prie ežero, jaukiai įsitaisę. Saulei dar šviečiant, einam mėlyniauti ir žemuogauti. Tik vakaro poilsį drumsčia švediški uodai.

Kelionės pabaigai – sustojimas Danijoje

Paliekame Švediją ir mokamais tiltais pasiekiame Daniją. Sustojame Kopenhagoje pasivaikščioti, papietauti, tačiau ilgai neužtrunkame dėl lietingo oro ir atsiradusio noro greičiau pasiekti namus. Norim likti nakvoti Danijoje, tačiau nerandam laukinės gamtos vietos, kur būtų galima laisvai apsistoti, tad nusprendžiame traukti namo, vairuodami ir miegodami pamainomis. Danijoje po ilgo laiko pamatome naktį, mat nuo Laplandijos buvome visas paras lydimi saulės. Per naktį pravažiavome Vokietiją, beveik parą praleidžiame važiuodami per Lenkiją. Žinoma, neišvengiame kelio darbų, apvažiavimų su netiksliai ženklais, šiokio tokio paklaidžiojimo, nors ir vadovaujamės navigacija.

Po šios kelionės buvo keista grįžti į miestą, miegoti lovoje, gyventi suvaržytai tarp keturių sienų. Ypatingai erzino tas mašinų, troleibusų keliamas triukšmas ir visi miesto garsai. Per dvi savaites pripratome miegot palapinėj, žemė mums buvo minkšta, samanomis dengta, oras grynas ir švarus, nakčia mus užmigdydavo tai upelio, tai krioklio šniokštimas, o ryte pabusdavome nuo paukščiukų čiulbėjimo.