„Kažkur pasąmonėje besisukančios mintys apie keistai skambantį žodį šcherai mane ir užvaldė”, – šypsojosi keliautoja.

Apie tai, kiek dienų keliavo ir ką patyrė ji pasakojo perpasauli.lt skaitytojams.

Paskaičiau, kad tai mažos uolėtos salos jūroje, dažniausiai negyvenamos, kad jų esama ir Baltijoje. Neblogai, viskas čia pat, karšta nebus, dėl kainos abejonių kilo, bet važiuosime į laukinę gamtą, gal neišsitaškysime. Plauksime į Alandų salas, tarp Suomijos ir Švedijos, ten, per devynias dienas apvažiuosime salyną. Aktyvios ir vėsios atostogos!

Pirma diena. Ji prasidėjo tik prašvitus, nes turime atvažiuoti į Taliną, palikti automobilį, išsikrauti dviračius, bagažą ir išplaukti keltu. Viskas vyko sklandžiai, į Taliną įvažiavome be jokių stabtelėjimų prie šviesoforų, kaip gulbės į ežerą. Keltas „Romantika” labai didelis, dviračiai registruojami kaip automobiliai, jaučiamės kaip rimti važiuotojai. Bet mūsų, dviratininkų, buvo tik keturi. Išvargę nuo ilgo kelio labai jau norėjome į kajutę ištiesti kojas. Kelte pasijutome kaip „Titanike” - veidrodžių ir netikro aukso spindesys, raudoni kilimai, barai ir restoranai.., ką ir bepridursi - beveik prabanga. Nežinau, kaip su mano noru neišlaidauti, kai aplink švedai ir suomiai, o estiškos kainos jiems juokingos, bet mums į didžiąją pusę... Dar gelbsti lietuviški sumuštiniai, keptos vištos ir keltų kompanijos kuponas su 50% nuolaida alui.

Naktis buvo nervinga, nes keltas apie 5 val. ryto Alandų sostinėje Mariehamne stabteli tik 10 min., o personalas perspėjo, kad miegalių nežadins. Rytas išaušo dar nesutemęs ir mes, išgriuvę iš šiltų lovų jau išriedame į “rudenį”. Labai keistas, dvilypis nuotykio ir vienatvės jausmas apima, kai didžiulis aštuonių aukštų keltas stabteli kelioms min. išleisti vienišų dviratininkų grupelės. Čia nuotykis ir baigiasi: miestas miega, vėjas pučia iš visų pusių, vis tik salos jūroje ir dar lietus. Tuoj apsirengėme viską ką turėjome – pirštines, striukes, kepures ir į kelią. Sapnuojantį paskutinį sapną Marienhamną pralėkėme greitai.

Žinia, autobusų, net viešojo transporto nebuvo – ankstus tingus rytas. Dviračių takų ženklai ryškiai nudažyti, sustatyti ar pakabinti pastebimose vietose.

Mariehamnas tik skamba didingai - sostinė, iš tikrųjų miestas nedidelis, centrinė aikštė, bažnyčia, per 20 min. jį ir pralėkėme. Pirmoji diena suplanuota, kaip ilgiausia. Turime nuvažiuoti 60 km. iki kempingo Ekerio saloje, kur esame sutarę išsinuomoti baidares. Jūroje plaukti su baidare pas mus, Klaipėdoje nėra populiaru, pabandysime čia. Ryt paplauksime po jūrą, gal net išlipsime viename iš negyvenamų šcherų. Įkyriai krapnojęs lietutis įsijautė ir įsilijo.

Pirmieji atostogų pusryčiai buvo per lietų pasislėpus medinėje autobusų stotelėje. Šalta, nejauku, norisi arbatos. Kadangi aplink nė gyvos dvasios, tik pievoje besiganantys galvijai, traukiame “primusiuskus” ir šildysime pilvus, kimšime sumuštinius, sausainius. Puotą turėjome paskubinti, nes vaikai pradėjo rinktis važiuoti į mokyklą. Nesmagu, užėmėme jų namelį nuo lietaus. Vėl sėdame ant dviračių.

Važiavom greitai, nes norėjosi sušilti, be to kelias geras, net išsukus iš pagrindinio, dviračių takas eina nuokalnėmis, kaimelių keliukais, vienas smagumėlis. Po devynių valandų neskubraus mynimo, su stabtelėjimais kavai ir užkandžiams, pasiekėme kempingą. “Vaikiško” medinio namelio nuoma - 55 eurai. Bet dabar mums reikia lovos ir šilumos, nameliuose visur elektrinis šildytuvas suomiškai vasarai pašildyti.

Vakare, kai jau beveik miegas buvo užspaudęs, girdėjosi perkūnija ir vasaros liūtis. Bet atostogos - sukiesi ant kito šono ir parpi iki ryto.

Ryte baidarių žygio atsisakėme - jūroje štormas, nors ir pasirodė saulė. Važiuojame į Getą pusiasalį. Į jį papulsime tik keltu. Gamta atšiauri, medžiai dar nevisiškai išsprogę, vėjas košia ir viskas žydi vienu metu: alyvos prie žmonių namų, tulpės, obelys, mišku važiuojant svaigsti nuo pakalnučių kvapo. Čia pavasaris! Per pievas, miškus, pylimus tarp salų atvažiavome prie kranto į pašto muziejų, įkurtą ir apgyvendintą 1850 m. Alandų salyne daug Rusijos imperijos pėdsakų.

Muziejaus kavinukėje, šalia rankų darbo šokolado ir skelbimas tėvams: neprižiūrimi vaikai bus parduoti į cirką, gal net kažką už juos ir gausite.

Apžvalgos taškas Kumlinge saloje
Foto: bazinestovykla.lt

Kaimelyje turime atrasti turizmo informacijos centrą, bet viskas kaip išmirę, žmonių nėra. Apie juos byloja tik žolę aplink namą pjaunantys robotukai, arba jau nupjauta žolė. Prie prieplaukos pasirodė vietinis, ir ačiū dievui, kelto kapitonas. Taip, jis mus perkels ryt su keltu extra, nes ne sezonas dar, kainuos 80 eurų. Nei rėk, nei bėk! Nevažiuosi gi atgal. Bet palapinė jo kempinge nekainavo nieko, čia virtuvėlė, WC, dušas. Karštas dušas visame salyne kainavo 1 euras 4-5 min., bet kai nori viską spėji.

Užsisakėme sauną (10 eurų dvi val.). Bet į vandenį lįsti nedrįsome, kol nubėgi ir atvėsti. Vėlai iš žvejybos parplaukė čekai-žvejai prisilupę iš jūros lydekų ir kitokių gėrybių. Bet mums ne tik, kad nepavaišino, bet ir nepardavė nė vienos žuvelės. Ech, turime savo makaronų, dešrelių ir kitokio naminio gėrio.

Kempingo šlaitas apaugęs mėlynių krūmeliais, žemuogėmis, pakrantėje plaukioja retenybė - juodoji gulbė.
Punktualumas - karalių mandagumas. Suomis kapitonas ryte pasirodė minutė į minutę. Plaukiam. Net keista, jūra ta pati, bet ir lydekos veisiasi, ir gulbės plaukioja, akmenynai - riedulynai. Getos reljefas kalnuotas, beveik amerikietiški kalneliai, aukšyn-žemyn, ant kalno viršaus nuostabi panorama ir kavinė. Šiandien daug poilsiautojų, gal todėl, kad šilta. Smagiai nusileidus nuo kalniuko mūsų laukė “dovana” - maisto prekių parduotuvė. Pasiilgome ledų, alaus, norėjom tekšnių uogienės, duonos, bandelių... Susėdę prie kaimo parduotuvėlės buvome laimingi, kaip vaikai.

Laukinė nakvynė prie vandens, dar vyrai bandė žvejoti, bet matomai visas žuvis gulbės išbaidė.

Kita salos dalis pagal planą - Sund. Čia apsistojome kempinge namelyje už 35 eur., taip su elektriniu šildymu vasarą! Kempingas nuostabioje vietoje šalia Rusijos imperijos Bomarsund tvirtovės griuvėsių. Graudžiai juokinga, kad gigantišką tvirtovę su 5 m. gynybine siena kelis metus statę rusai, nežinodami pasaulio techninių pasiekimų, ją prarado per porą dienų... Kempingas didelis su jachtų prieplauka, apsuptas stačių granito uolų. Palipus 100 m. uolų takeliais atsiveria jūros ir uolų panorama. Rusijos imperiją viliojo strategiškai puiki vieta - viskas kaip ant delno iki pat horizonto. Suomiai nusprendė niekada šio komplekso neatstatyti, nors tai ir buvo pats didžiausias statinys Alanduose.

Rytas niuktelėjęs, bet pradedi įprasti, kad vasara čia prasideda greičiausiai liepą. Kėlėmės keltu, paskui pylimu pervažiavome į Vardo salą. Kaip nekeista, kempingas pilnas svečių, teko miegoti palapinėje (kaina 6 eur., plius 2 eur. žmogui). Bet kiti kempingo patogumai, net karštas dušas ne sezono metu, nieko nekainuoja. Diena prailgo, sala nedidelė, pirmyn-atgal ir jau viską apvažiavai.

etnografinis malūnas Alanduose
Foto: bazinestovykla.lt

Ryte keltas į Kumlinge salą kelia du kartus per dieną - ryte ir vakare. Vienintelis kartas kai mokėjome už persikėlimą (6 eur. žmogui). Reisas truko apie porą valandų, gali užkandžiauti, gerti kavą, žvalgytis. Didesnių salelių pakrantės apstatytos namukais, arba laivų garažais, viena kita pušelė, ar beržas keružis. Kelte įjungtas šildymas ir kai jau važiavome lauk, temperatūrų kontrastas nemaloniai pašiurpino odą.
Įsivažiavome. Sala labiau atvira vėjams, miško nedaug, beveik vien uolos.
Kempingas įsikūręs pievoje, namukai nauji, papuošti rankdarbiais, bet šeimininkų nė kvapo, tik skelbimas - palapinę galite statyti, pinigus įmeskite į dėžutę. Mes norime namelio už 35 eur. Kadangi čia baltosios naktys, nesutemsta, tai laiko turime į marias - keliamės su greitaeigiu keltuku į Seglinge salelę. Ir čia, matosi, kad žmonės gyvena, bet nežinia kada, gal kai atšyla, suvažiuoja į savo “sodus”.

Baigiasi mūsų pabėgimas nuo civilizacijos, plaukiame į Foglo salas. Sunku patikėti, bet plaukiame tik keturiese visame didžiuliame kelte, apie 1,5 val. ir nemokamai. Rytas, saulė, besibarantys paukščiai ir kelto plerpimas. Foglo salose verda gyvenimas. Ir mums reikia į parduotuvę, į kavinę. Plepi šeimininkė pasiguodė, kad jau 8 m. dirba be poilsio, kad su dviračiu taip niekur ir neišvažiuoja. Užeigos siena apklijuota vietinio laikraščio iškarpomis, kur paskelbta žinia, kad šioje kavinėje dirbo latvė, kitais metais - malaizietė. Va kokios čia naujienos.

Likus vienai nakvynei iki kelionės pabaigos, pastebėjome, kad praleidome vieną vienintelę viduramžių pilį Alanduose – Kastelholm ir etnografinių sodybų muziejų. Tai paskutinę dieną sukorėme apie 60 km., tai buvo daugiausiai per devynias kelionės dienas. 1571 m. švedų karalius Jonas III pilyje įkalino savo brolį Eriką XIV, kad nušalintų nuo sosto. O viduramžiais buvo nukirdintos šešios raganos. Penkios iš jų buvo pirmosios raganos keršto aukos, kankinama moteris apšmeižė savo skriaudikes ir pasiuntė myriop. Taip pat pilyje ant skydo radome Vytį - tai lietuviško ar lenkiško kraujo turėjusios Švedijos karaliaus žmonos herbas su tekstu “1562 KRONAN KATARINA JAGELLONICA”.

Keltas į Seglinge salą
Foto: bazinestovykla.lt

Kelionė baigiasi, jau Mariehamnas, šurmulys, mašinos. Planai beveik įvykdyti: visas dienas važiavome, buvo vėsu, kartais net per daug, kelionėje išleidome 240 eur. su kelto bilietu žmogui. Devynių dienų kelionė pralėkė kaip viena, gal todėl, kad nesutemo naktis, gal, kad smagiai lėkėme raudono granito keliais, kad visur kvepėjo pakalnutės.

Šaltinis: www.bazinestovykla.lt