Per kelerius metų jis užaugo it nuo mielių, čia gausu vaizdingų promenadų, akys raibsta nuo architektūros įvairovės, spalvų ryškumo ir gausybės skulptūrų, kurias pamatysi kone kiekviename žingsnyje. Batumio simboliu tapusi tautų draugystę simbolizuojanti vyro ir moters skulptūra ypač traukia smalsuolius. Pastovėjęs prie jos ilgėliau pastebėsi, kad metalinės vyro ir moters konstrukcijos sukasi ratu, sukurdamos suartėjančių ir vėl nutolstančių figūrų iliuziją. Kurortą lengva pasiekti – į šalimais esantį Kutaisio oro uostą skraidina pigių skrydžių kompanija  „Wizz Air“. Tačiau Gruziją verta aplankyti ne tik dėl gražėjančio Batumio, bet ir dėl šalies tradicijų, įspūdingos gamtos ir taip liaupsinamos vietos virtuvės.

Greičiausiai ne vienas traukia į Gruziją tikėdamasis išvysti kalnų grožį ir neprašauna – kalnų didybė čia gniaužia kvapą. Adžarijos kraštą puošiantys kalnai yra tikrų tikriausias rojus mėgstantiems poilsį gamtoje. Nors kopimas į kalnus išvargina, iš jų atsivėrę vaizdai grąžina jėgas: tarp aukštų lapuočių atsiveria platumų peizažai, upės atrodo tarsi išsiliejusi akvarelė, kriokliai pavergia jėga ir karštą dieną tampa puikia atgaiva, o kalnuose įsikūrusių kaimelių gyventojai pasitinka itin svetingai. Vos pradedi gaudyti gaivų kalnų dvelksmą, vietiniai jau krauna stalus gėrybėmis, siūlo paskanauti namų gamybos vyno ir nepraleidžia progos pabendrauti, papasakoti savo istorijų ir išklausyti tavų.

Kaimo turizmo sodybos Gruzijoje vilioja norinčius pamatyti ne sukurtas vietinių gyvenimo iliuzijas, o tikrą buitį. Kildamas į kalną svaiginamu serpantinu, nė nesusimąstai, kad vaikai juo į mokyklą darda pirmyn ir atgal kiekvieną dieną, kelionė į vieną pusę trunka apie1,5 valandos. Už kiekvieno posūkio atsiveria vis platesni horizontai, dygsta suklypusios tvoros, galvas kelia laisvai besiganančios karvės, o oras pamažu retėja. Tačiau gamtos spalvingumas, žaliuojančios pievos ir šokiai, kuriais pasitinka besišypsantys kaimelio gyventojai, atperka dėl to kylančius negalavimus. Vietinių vaišingumo ir dėmesio svečiui galima tik pasimokyti, nė vienas neliks nepakalbintas, nepašokdintas ar neapdovanotas šypsena. Šeimos vyresnėlis tik spėja merkti akį pasižvalgyti atkeliavusioms turistėms, brandaus amžiaus kaimelio vyrai irgi mielai kilnoja vyno taureles su viešniomis, demonstruoja šokių įgūdžius. Čia šeimos gausios: ją sukūręs iš kalnų taip paprastai nepabėgsi, tad vaikai gyvena su tėvais, senoliais ir kitais giminaičiais. Apskritai Gruzijoje šeima yra didelė vertybė, net ir studijuojantys jaunuoliai gyvena su tėvais. Kaip pasakojo vietinė gidė, jiems nekyla minties ieškotis savo kampo – kol nesukūrei šeimos, būtum nesuprastas išsikraustęs viengungiauti.

Kai šeimos gausios, natūralu, kad ir ant stalų pamatysi ne vieną valgį. Dažniausiai jis nukrautas žalėsių ir riešutų užtepėlėmis, pačių šeimininkų kepta balta ar kukurūzų duona, įvairiomis įdarytomis daržovėmis ir mėsos patiekalais. Gruzija garsėja ypatingais šašlykais, tiesa, kad vietiniai žino, kaip gerai paruošti mėsą. Vis dėlto gandas, kad ši virtuvė išsiskiria aštrumu, taip ir praskrieja pro šalį, greičiau čia negailima druskos. Be abejo, šalies nepaliksi neparagavęs tradicinių chačapurių, jų variacijų yra ne viena. Turbūt įmantriausi Adžarijos chačapuriai, primenantys didelę akį. Rombo formos kepinio viduryje – sūrio (kartais maišyto su kapota mėsa) įdaras, o ant viršaus išlietas žalias kiaušinio trynys, dosnus gabalėlis sviesto. Prieš valgant kiaušinį ir aptirpusį sviestą reikia išmaišyti su išsilydžiusio sūrio mase, o tuomet kepinį laužyti gabalėliais ir dažyti į sūrio ir kiaušinio mišinį. Kitų Gruzijos kraštų chačapuriai primena picas, kurių viduje – sūrio su pagardais įdaras; kartais chačapuriai būna uždari. Nors patiekiami ant stalų kaip užkanda, jie yra itin sotūs, beje, šio maisto galima pamatyti ir Batumio gatvėse esančiuose greitojo maisto kioskuose. Tai tarytum populiariojo „McDonald's“ ar kitų ne paties sveikiausio maisto užkandinių alternatyva. Tačiau vadinamojo greitojo maisto restorano „McDonald's“ gerbėjai atvykę į Batumį liks nustebinti vietinio, pasirodo, jis vienas moderniausių pasaulyje, iš lauko kiek primena kosminę lėkštę.

Tiesą pasakius, Batumyje daug kas atrodo šiek tiek kosmiškai. Čia susilieja Europa ir Azija, akivaizdi skirtingų kultūrų samplaika miestui dovanojo chaotišką, bet savaip patrauklų veidą. Daugiabučiai nusėti skalbinių virvėmis, kur ne kur pastatai primena garsiojo katalonų architekto A. Gaudi kūrybą, daug raitytų moderno detalių, Rytams būdingų mozaikų, spalvų gausos ir, sakytum, iš didmiesčių pasiskolintų garsiausių statinių. Margumynas kiek atlėgsta stoviniuojant uosto pakrantėje, čia zuja mažesni ir didesni laiveliai, o prieš akis iškyla mėlyni kalnai, už kurių plyti dar rytietiškesnė Turkija. Iki jos ne taip ir toli – 18 km, todėl pradėtą poilsį Gruzijoje nesunku pratęsti kaimyninėje šalyje.

Batumio paplūdimiai anaiptol neprimena minkštučių balto smėlio pakrančių, Juodoji jūra skalauja nugludintus akmenėlius, kurie pėdas ir masažuoja, ir kutena. Keliaudamas pakrante pamatysi ne tik plačiakamienių palmių, bet ir pačių įvairiausių skulptūrų, naktį krantinės promenada sužimba spalvotomis lempelėmis, apšviečiančiomis ir skulptūras. Ypač užslinkus nakčiai verta sėsti į keltuvus ir apžiūrėti Batumį iš dangumi skrendančių stiklinių kapsulių, po kojomis atsivėręs naktinis miestas pavergia, rodos, nesibaigiančia žiburių jūra. Užsikėlę ant viršukalvės pateksite į apžavlgos aikštelę, iš kurios atsiveria ne mažiau įspūdingi šviesose paskendusio Batumio vaizdai. Ieškantys romantikos čia jos gaus su kaupu, gal net daugiau nei meilės sinonimu tapusiame Eifelio bokšte.

Pavargusiems nuo miesto įvairovės verta patyrinėti ne tik kalnus, bet ir Batumio botanikos sodą. Jis ypatingas tuo, kad vienoje erdvėje įkurdinta augmenija iš viso pasaulio, nuo japoniškų bonsų, bambukų giraičių iki atogrąžų augalijos. Sodą sudaro 9 fitogeografinės zonos, kuriose karaliauja skirtinga augmenija: Rytų Azijos, Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Meksikos, Himalajų, Australijos, Naujosios Zelandijos, Viduržemio jūros ir Pietų Kaukazo subtropikų. Sodas išsibarstęs Juodosios jūros pakrantėje, tad keliaudami nuo kalvos prie kalvos, ne tik matysite įstabiai žydinčius krūmus, medžius, bet ir galėsite pasigrožėti jūros platybėmis. Tiems, kurie apžiūrėdami botanikos sodą norėtų pataupyti kojas, siūlomi elektromobiliai.

Galbūt ne vienas dar nesilankęs Gruzijoje sumąstys ją sieti su sąstingiu, tačiau šioje šalyje modernumo su kaupu. Nuo architektūros, viešbučių iki apsaugos sistemos. Batumio policijos automobiliai atrodo tarytum iš nutrūktgalvių Los Andželo gatvių, o pareigūnai, reikėtų pripažinti, aprūpinti naujausia amunicija. Viešoji tvarka Batumyje sustyguota nuo iki, nusikaltimų pavydėtinai mažai, benamiai šunys paskiepyti ir pažymėti specialiais ženkleliais, o išmaldos prašytojų kur kas mažiau nei centrinėse Vilniaus gatvėse. Taigi, norintiems žiupsnelio egzotikos, nevaržomos kalnų laisvės, aikčioti nuo gamtos grožio ar džiugintis saulės spinduliais pakrantėse, taip pat nevengiantiems veltis į netikėtas pažintis Gruzija yra idealus atokvėpio kraštas.

Daugiau akimirkų iš Gruzijos - fotogalerijoje:

Nuotraukos K. Čachovskio ir asmeninio archyvo