Architektūrinis miesto „veidas“ susiformavo Venecijos klestėjimo laikais XIV-XVI a. Venecija kartu su Venecijos lagūna – įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Venecija pamažu „grimsta“, mokslininkų paskaičiavimais 2028 m. ji jau gali tapti netinkama gyvenimui, o 2100 m. gali visiškai paskęsti.

Vienas žymiausių Venecijoje vykstančių renginių – Venecijos karnavalas, vyksta vasario mėnesį ir trunka apie dvi savaites. Karnavalas neatsiejamas nuo kaukių parado Šv. Morkaus aikštėje, gondolų parado Didžiajame Kanale, šventę vainikuojančių fejerverkų.

Gatvės teatrai, žonglierių šou, pudruoti perukai, įmantrūs XVIIIa. kostiumai, geriausios kaukės rinkimai ir kt. Karnavalo užuomazgos siekia romėnų laikus, kai Senovės Romoje buvo švenčiamos Saturnalijos.

Ką pamatyti Venecijoje

Būtina pamatyti įspūdingą Šv.Morkaus baziliką su garsiuoju Aukso altoriumi, varpinę, šurmuliuojančią Šv.Morkaus aikštę, Napoleono pavadintą „elegantiškiausia Europos svetaine“, Dožų rūmus – buvusios valstybės valdovų iškiliają rezidenciją, Atodūsių XVII a. tiltą (jis nėra romantiškas, juo eidami dūsaudavo nuteistieji).
Nuo Rialto tilto atsiveria nuostabūs Didžiojo kanalo (Canal Grande) vaizdai, Venecijos gatvelių ir kanalų labirintai, tiltai. Kampanilė – Morkaus aikštėje esantis bokštas, restauruotas XVI a. po žemės drebėjimo, pastatytas XII a. XX a. pr.Kampanilė buvo dar kartą atstatyta, 99 m aukščio bokšto viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė.
Venecija
Žydų getas Venecijoje vis dar aktyvus: po savo mistiška aura glaudžia penkias sinagogas. Peggy Guggenheim muziejus – tai privati modernaus meno kūrinių kolekcija, čia yra tokių garsių autorių kūrinių kaip Picasso, Kandinski, Tanguy, Duchamp, Pollock, Dali, Modrian ir kt.
Venecijoje iš viso priskaičiuojama apie 200 bažnyčių – be Šv.Morkaus, gražiausios yra šios: barokinė Santa Maria della Salute, esanti Didžiojo kanalo pradžioje, gotikinė Santi Giovanni e Paolo, praminta Venecijos Panteonu ir gotikinė Santa Maria Gloriosa dei Frari, besididžiuojanti 83 m. aukščio varpine.
Miestą supa daugybė didesnių ir mažesnių sausumos plotų. Be garsiojo miesto, Venecijos lagūnoje yra apie trisdešimt didesnių salų, į kurias veža vandens autobusai „vaporetto“.

Murano sala ir jos stiklo dirbiniai

Venecija garsėja savo stiklo dirbiniais. Pirmieji amatininkai persikėlė čia iš osmanų užimto Konstantinopolio. Stiklo gamybos istorija prasidėjo nuo Benediktinų vienuolių. Jie nutarė patys gaminti stiklinius butelius savo įžymiajam vynui. Kadangi Venecijos stiklapūčiai sukeldavo gaisrus, tad buvo „iškelti“ į Murano salą.

Valdžia nutarė stiklo dirbtuves iškelti į salą XIII a. pr. Tokia izoliacija išėjo į naudą, Murano stikliai išgarsėjo XVI a. dėl sudėtingos technikos, nes sugebėdavo išgauti ryškias spalvas ir krištolinį skaidrumą, be to saloje lengviau buvo išsaugoti stiklo pūtimo paslaptis.

Stikliams būdavo draudžiama išvykti iš salos (nepaklusniems net būdavo skiriamos mirties bausmės), bet jie turėjo daug privilegijų. Meistrai tapo garsūs visame pasaulyje. Saloje susiformavo ištisos meistrų dinastijos. Stiklo meistrai, gimę Murano saloje nuo paauglystės semiasi amato paslapčių.
Murano stiklas

Burano sala – spalvotų namų ir nėrinių sala

Ji nutolusi nuo Venecijos 7 km. Ji, kaip ir Venecija, susideda iš mažesnių salų, sujungtų tiltais. Garsėja spalvingais namais, tai – specifinis Burano salos bruožas. Seniau, norint dažyti namą saloje, reikėdavo prašyti valdžios leidimo, kuriame buvo nurodoma kokia spalva dažyti namą.

Spalvingos langinės, suvenyrų pilnos vitrinos ir ant durų staktų kabinamos užuolaidos. Sala jau nuo XVI a. taip pat garsėja ir nėriniais. Moterų sukurti rankdarbiai buvo eksportuojami į visą Europą. Saloje yra nėrimo mokykla ir muziejus.

Torcello sala nėra tokia vaizdinga bei išradinga kaip Murano ar Burano salos: garsiausia čia Torcello katedra. Tai – rami ir retai apgyvendinta sala.

San Mikelė – mirusiųjų sala

Į šią salą mirusiųjų kūnai laidojimui atplukdomi gondolomis. Iš tolo matosi salos aukšta siena, juosianti kapines. Čia ilsisi venecijiečių protėviai, garbingi ir įžymūs istorijos veikėjai ir eiliniai venecijiečiai.

Lido sala

Į pietus nuo Venecijos esanti ilga, 18 km ilgio siekianti sala. Tai lyg pertvara, skirianti Venecijos lagūną ir Adrijos jūrą. Čia vasaroja daugiausia Italijos turistai, vyksta daug festivalių ir kultūrinių renginių.

Pagrindinėje Santa Maria Elizabetagatvėje daug parduotuvių, kavinių ir skverų su fontanais. Nakvynė saloje yra pigesnė nei pačioje Venecijoje, čia yra nevienas paplūdimys, labiau rekomenduotinas – Alberoni paplūdimys.

Pelestrina

Panaši į Lido salą, 11 km ilgio. Turistų joje mažiau, galima įsižiūrėti į vietinių – Monių gyvenimą, pailsėti nuo Venecijos šurmulio. Pelestrinos pajūris salos gale gana įdomus – jūra išmeta daug įvairių kriauklių, galite pamatyti spalvingas žuvis.

Šiek tiek nuo Venecijos nutolę rekomenduotini paplūdimiai, kurortai: jau minėtas Alberoni, Lido saloje. Bibione – apsuptas kvepiančių pušynų. Rosolina Mare – daugiau nei 8 km ilgio ir lengvai pasiekiamas iš Venecijos Marco Polo oro uosto autobusu.

Albarella – gražiausias paplūdimys, tiesa, jis yra privačioje saloje ir tai – gamtos draustinis, sala apie 5 km ilgio ir 2 km pločio, joje apie 2 mln. medžių, tai – tikras rojus.