Jie atrodo kaip iš pasakos. Į tokius namus negali atvykti automobiliu, čia nėra kelio. Be laivo jūroje nė iš vietos. Kyla natūralus klausimas: ar žmonės čia nuolat gyvena, ar tik vasaroja? Nes o kaip į darbą nuplaukt, vaikams į mokyklą? Į parduotuvę? O koks jų adresas – gal tos salos turi pavadinimus?
Pasidomėjusi sužinojau, kad tai vis tik – vasarnamiai. Statomi jie dažniausiai prie vandens telkinių. Nuo seno buvo įprasta juose vasaroti, todėl ir dabar švedai neatsisako savo senelių ar tėvų įpročių ir vasarą grįžta į savo vaikystės vasarų raudonuosius namelius. Anksčiau juose nebūdavo nei elektros, nei karšto (o kartais ir šalto) vandens, bet po truputį situacija keičiasi, nes dabar žmonės renkasi patogumą, todėl tokius tradicinius namus siekia papildyti patogumais ir naujausiomis technologijomis, kad juose būtų galima gyventi ne tik vasarą.
Čia šiaurė, čia ilgos žiemos, šalta, vėjuota, bet turbūt todėl šie kraštai turtingi visam pasauly žinomais vaikų literatūros autoriais – Tuvės Janson, Selmos Lagerlef ir Astridos Lindgren kūryba tapo klasika ir išplito už Šiaurės ribų. Todėl, kad čia gamta labai graži ir vaizdinga, bet gan šaltoka ir tamsoka, o jei gyveni kokioj salelėj ar atokesnėj vietoj tai tik ir kurk istorijas, kad pačiam būtų šilta ir jauku žiemoti. Turbūt todėl visi muminukai eidavo žiemos miego, gal būtent žiemom Tuvė ir rašė? Šios vietos tiesiog idealios intravertams, vienišiams, tylos ir ramybės mylėtojams.
Dar vienas pasakiškas netikėtumas – šiek tiek tolėliau nuo senamiesčio Stokholme atvirukai kainuoja vos vieną kroną. Šituo gal ir įmanoma patikėti, o jeigu dabar pasakyčiau, kad viena krona tai 38 seni lietuviški centai? Net Lenkijoj tokių pigių atvirukų nėra – kai kurie virš zloto kainuoja. Švedijoje gražūs ir pinigai – spalvingi, šviesūs, ir karalius kaip tikrose pasakose yra.
Tiesa, galbūt greitai tokius namus galėsime pamatyti ne tik Suomijoj, Švedijoj ar Norvegijoj – švedai sumanė savo tradicinį namą pasistatyti ir mėnulyje. Taip sumanytojai siekia įrodyti, kad įmanoma net ir tai, ko, atrodytų, įgyvendinti, negalima. Aukštųjų technologijų ir meno projektas turėtų tapti tikrove jau šiemet, nors pirmoji idėja autoriui kilo dar prieš 15 metų.
Stokholme mačiau atviruką: prietema, salos namelyje dega šviesa. Tai man ir asocijuojasi su šių vietų atmosfera. Jaukumas, kurį turi susikurti pats, kaip tas, kai už lango lyja, o tu sėdi šiltai namuose ir geri arbatą, svajoji ar skaitai. Vieniši raudoni Švedijos ir Suomijos namukai salose – mano gražiausias ir jaukiausias praėjusių metų kelionių atradimas.
Dovilė Šileikytė
****************************
Šis rašinys yra konkurso „Mieliausia mano kelionėse atrasta šalis“ dalis. Kviečiame ir jus dalyvauti!
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
