Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Tam tikru (bet tik tam tikru) pavyzdžiu į „moterų-vadovių“ valstybių sąrašą gali būti įtrauktos vos trys šalys: Jamaika, Kolumbija ir Sent Lusija.

Jokia kita pasaulio šalis neprilygsta Jamaikai, kurioje beveik 60 proc. visų vadovaujančių postų užima moterys, teigia TDO. Kolumbijoje moterų vadovių yra 53 proc. Sent Lusija yra trečioje vietoje pagal vadovaujančius postus užimančių moterų skaičių – jos rodiklis yra 52,3 proc.

Po šių akivaizdžių lyderių sąraše yra Filipinai, kuriuose 48 proc. įmonių arba įstaigų vadovauja moterys, Panama – 47 proc. ir Baltarusija, kurioje moterų vadovių yra 46 proc. Latvija atsidūrė septintoje vietoje, joje įmonėms arba įstaigoms vadovauja 45,7 proc. moterų.

Jungtinėse Valstijose, kurios atsidūrė 15-oje sąrašo vietoje, apie 43 proc. vadovų yra moterys. Ukraina yra 24 vietoje (39,9 proc.), o Lietuva – 30 vietoje (38,8 proc.). Kanada atsidūrė 43 vietoje, jos rodiklis – 36 proc., o Jungtinė Karalystė 49 vietoje, jos rodiklis 34 proc.

Pačiame sąrašo gale atsidūrė Jemenas, Pakistanas ir Alžyras, šiose šalyse moterys vadovauja, atitinkamai, 4,9, 3 ir 2,1 proc. įmonių ar įstaigų. Paskutiniame dešimtuke yra Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono šalys.

Iš dalies ši statistika teikia vilčių. Juk moterys visame pasaulyje užima daugiau vadovaujančių pozicijų (apytikriai 40 proc.) nei anksčiau. Tai yra praktiškai pusė visų darbdavių visame pasaulyje, atmetus Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis, kur moterų darbdavių yra vos apie 6 proc. Be to, šis skaičius auga – vis daugiau moterų tampa vadovėmis. Nuo 2000 m. įmonėms vadovaujančių moterų skaičius išaugo 80 proc. šalių, o 23 šalyse jis išaugo ne mažiau nei 7 proc.

Tačiau, kaip ataskaitoje teigia TDO vadovė Deborah France-Massin, „mums dar toli iki tikrosios lyčių lygybės darbe, ypač kalbant apie vadovaujančias pozicijas.“

Nors šiais laikais moterys turi daugiau galimybių įkurti savo įmonę ar jai vadovauti nei kada anksčiau, vis dar mažai tikėtina, kad moteris būtų priimta vadovauti kuriai nors iš didžiųjų pasaulio bendrovių. Moterys vadovauja mažiau nei 5 proc. didžiausių pasaulio bendrovių (arba yra jų savininkės).

Ataskaitoje ši visuomenės yda niekuo nepagražinama: „Kuo didesnė įmonė, tuo mažesnė tikimybė, kad jai vadovaus moteris“.

Panaši nerimą kelianti tendencija pastebima žvelgiant iš lyčių lygybės perspektyvos į pasaulio įmonių valdybas. Ne pelno siekiančios moterų teisių gynimo organizacijos „Catalyst“ neseniai atliktame tyrime teigiama, kad net labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse didelių korporacijų valdybose yra stebėtinai mažai moterų.

Visose šalyse, išskyrus Norvegiją, moterys užima mažiau nei 30 proc. postų valdybose. O Jungtinėse Valstijose, kurios šioje srityje, atrodytų, turėtų būti pavyzdys kitoms šalims, yra atvirkščiai, bent jau šiuo požiūriu: valdybos narių moterų yra mažiau nei 20 proc.